DFDS keltai – kodėl rinkomės kelionei po Europą?

Mums kiekviena kelionė turi būti skirtinga ir unikali. Norisi aplankyti ne tik naujas vietas, bet ir išbandyti vis naujus keliavimo būdus, todėl šį kartą leidomės į kelionę keltu. Anksčiau teko plaukti pramoginiais keltais, tačiau nei karto su automobiliu ir tęsti kelionės toliau.

Savo kelionei pasirinkome DFDS keltus. Turėjome du pasirinkimus: Klaipėda – Kylis (Vokietija) arba Klaipėda – Karlshamnas (Švedija). Šiais dviem maršrutais kasdien kursuoja DFDS keltai. Apsisprendėme greitai, kad labai norime pamatyti Amsterdamą. Ir ne tik pamatyti, sako, kad jį reikia pajausti, nes miestas turi ypatingą dvasią.

Taigi pasirūpinome kelto bilietais, susidėliojome maršrutą, užsisakėme nakvynes ir leidomės į nuotykius. Pirmą kartą gabenomės ir automobilį, todėl buvo kiek neramu, kad bus nelabai aišku, kaip įvažiuoti į keltą, kur užsiregistruoti ir t.t. Bet viskas buvo gana paprasta – Klaipėdos terminale LED juostos nurodo, kurie langeliai skirti konkrečiam maršrutui, nes laipinimas vyko į abu reisus. Privažiuoji ir pagal savo rezervaciją viską išduoda – korteles atrakinti paskirtą kajutę, maitinimo kuponus, automobilio bilietą. Patikrina pasus, mašinos registracijos dokumentą ir paskiria eilės numerį, į kurią turi rikiuotis ir laukti, kol pradės leisti automobilius į keltą. O ten įvažiavus darbuotojai reguliuoja eismą ir konkrečiai nurodo vietą, kurioje galima palikti automobilį.

Svarbu paminėti, kad einant į kajutę reikia pasiimti visus būtinus daiktus, nes į automobilį sugrįžti plaukiant nebebus galimybės. Tačiau mūsų laive nebuvo lifto, tad daiktus reikia užsinešti į 6 aukštą laiptais. Nežinojome, tad nepasiruošėme ir teko šiek tiek paprakaituoti. Bet plaukiant atgal jau buvom gudresni ir pasiėmėme tik būtinus daiktus.  

Turėjome dvivietę kajutę su langu. Ji buvo iš tiesų erdvi, su vonios kambariu. Puikiai išsimiegojome, nes lovos patogios, vėdinimas geras ir jūra buvo labai rami. Iš Klaipėdos į Kylį laivas plaukia 20 valandų, tačiau jos neprailgo. Patogus kelionės grafikas, nes išplaukiama 22 val., o Kylyje būni 17 val. vakaro.

Plaukiant keltu iš anksto verta užsisakyti maitinimą. Šiame reise rekomenduojame turėti vakarienę, pusryčius ir pietus. Perkant visus maitinimus savitarnos restorane 3in1 combo paketas asmeniui kainuoja tik 31,90 eur. Man atrodo tai labai maža kaina už 3 maitinimus. Savitarnos restorane buvo iš tiesų didelis patiekalų ir desertų pasirinkimas, be to, į kainą įskaičiuota kava, arbata ir sultys. Taip pat galima valgyti Mare Balticum restorane šefo ruošto maisto. Tokį maitinimo tipą irgi galima užsisakyti iš anksto arba pasirinkti vietoje iš meniu. Mare Balticum restorane turėjome pusryčius ir vakarienę. Iš tiesų labai skaniai pavalgėme. Tai buvo šefo šviežiai mums pagaminti patiekalai. Žinoma, kaina truputį didesnė.

Kelionė keltu neprailgo, nes dažnai išeidavome į denį stebėti jūros, vėjo jėgainių ir praplaukiančių laivų. Poilsio zonose žaidėme šachmatais, skaitėme knygas, ilsėjomės. Buvo taip gera, kad nereikia ilgas valandas vairuoti per Lenkiją. Plaukdami keltu praleidome daugiau nei 1000 km vairavimo, todėl Amsterdame atsidūrėme taip lengvai ir greitai be jokio nuovargio. Iš ankstesnių kelionių automobiliu pamenu, kokie pavargę būdavome nuo ilgo vairavimo ir kaip atostogų pradžia ir pabaiga grįžtant nebeteikdavo džiaugsmo. Tad šiuo atveju keltas yra tikras išsigelbėjimas, kai nori keliauti su mašina, bet ne per ilgai vairuojant.

Turiu pagirti ir keliautojus keltais. Prieš kelionę iš aplinkinių girdėjome stereotipą, kad į Kylį plaukia vien furistai, kurie geria baruose, triukšmauja ir žodžiu žemas lygis. Ir buvom labai maloniai nustebinti, kad keliautojai labai kultūringi, nematėm nei vieno girto ar triukšmingo. Taip, plaukia daugiausiai vyrai, bet labai kultūringi.

Forumuose kaip tik skaičiau, kad mamos norėtų su vaikais į Heidės parką ir Serengečio safarį, bet kelionė automobiliu labai ilga ir vaikams per daug sudėtinga. Skristi lėktuvu nepatogu, nes reikėtų nuomotis automobilį norint keliauti toliau. Tuomet galima plaukti keltu iš Klaipėdos į Kylį. Patogi kelionė laivu su vaikais neprailgs, nes restoranuose galima skaniai pavalgyti, patogiai išsimiegoti dvivietėse ar keturvietėse kajutėse. Vaikams yra žaidimų kambarys, galima netgi keliauti su augintiniais. Keliaujant savo automobiliu galima pasiimti visus reikiamus daiktus ir iš Kylio greitai pasiekti Vokietijos pramogų parkus. Automobiliu reikėtų nuvažiuoti ne mažiau nei 2400 km į abi puses, tad kainuotų kuras, galbūt tarpinė nakvynė, o laive mėgaujiesi poilsiu ir Vokietiją pasieki kupinas energijos, o ne išvargintas vairavimo ir vaikų zyzimo, kad mašinoje nuobodu. Keltas nėra pigesnė kelionės alternatyva, tačiau tikrai patogesnė ir neišvarginanti.

DFDS maršrutu Klaipėda – Kylis patogu keliauti po Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Daniją ir kitas Vakarų Europos šalis. Mes galutine kelionės stotele pasirinkome Amsterdamą, o pakeliui nusprendėme aplankyti Brėmeną, Liubeką ir Lengerich kanjoną. Bet apie viską iš eilės.

Vokietijos žaliosios zonos automobiliams

Keltas į Kylį atplaukia 17 val. ir maždaug valandą užtrunka, kol išvažiuoji iš jo. Tad toli keliauti jau nebesinori. Tad pirmai nakvynei pasirinkome apsistoti Brėmene per Airbnb išnuomotame bute. Vos kelios dienos prieš kelionę ieškodami informacijos, ar Vokietijoje keliai mokami, sužinojome, kad už autostradas mokėti nereikia, BET į daugelį Vokietijos miestų centrinių dalių galima įvažiuoti tik turint iš anksto užsakytą lipduką, patvirtinantį, kad automobilis atitinka tartos mažinimo standartus. Toks emisijos lipdukas atsiunčiamas paštu ir užsienyje registruotoms mašinoms kainuoja 13,95 eur. Ir privalomas visiems, net ir elektromobiliams. Daugiau informacijos apie žaliosios zonos lipduką čia.

Mes nusprendėm, kad lipduko neužsakinėsim, nors mūsų butas papuolė į žaliąją zoną. Tad automobilį palikome netoliese buvusios ligoninės parkavimo aikštelėje už 12 eur pusei paros ir keliavome pėsčiomis. Čia labai pravertė kuprinė, nes galėjome pasiimti tik būtiniausius daiktus ir lagaminus palikti automobilyje. Keliaujant į Vokietiją automobiliu, būtinai pasidomėkit žaliųjų zonų ribomis, nes jos nėra tik pats centras, o gerokai platesnės. Kirtus zoną be emisijos lipduko – bauda šiuo metu 100 eur.

Ką aplankyti Brėmene?

Vakare išėjome aplankyti Brėmeno senamiesčio, tačiau žmonių buvo visai nedaug ir labai kukliai viskas apšviesta, kažkaip nejaukiai pasijautėme, tad atidėjome apžvalginį turą rytui.

Miesto simbolis – Brėmeno muzikantai. Beje, labai panaši skulptūra kaip Rygoje. Pagal sklandančią legendą, reikia sugalvoti norą ir asilui patrinti kelį. Tikinčių tikriausiai gana daug, nes asilo nosis ir kojos daug kartų glostytos.

Brėmeno širdis – Turgaus aikštė, kurioje puikuojasi XV amžiaus pradžios miesto rotušė. Apsilankius rotušės rūsyje galima paragauti net 600 vyno rūšių. Dar vienas įspūdingas pastatas – renesanso stiliaus Pirklių rūmai Schütting, dekoruoti prekybininkų ir prekybos gildijų herbais. Rolando skulptūra – riteris su kardu ir imperijos skydu simbolizuoja miesto laisvę ir nepriklausomybę. Šioje aikštėje stovi ir pagrindinė miesto bažnyčia – Šv. Petro katedra.

Butina aplankyti Böttcherstrasse mažą gatvelę šalimais. Joje tik 7 namai, tačiau atrodo lyg vientisas ansamblis. Vienas jų – namas su daugybe varpų ant stogo, kurie skamba kelis kartus per dieną. 

Toliau keliaujame į Šnoro kvartalą (Schnoorviertel), kuris irgi čia pat vietoje. Tai seniausias Brėmeno rajonas iš siaurų lyg labirintas gatvelių, kuriose XV-XVI amžiaus spalvingi namukai. Smagu po šias gatveles paklaidžioti, nes čia įsikūrusios kavinukės ir autentiškos parduotuvėlės. Netgi radome visus metus veikiančia kalėdinių žaisliukų ir girliandų parduotuvę. Nesvarbu, kad tik balandis, mes irgi apsipirkome sekančioms kalėdoms.

Šlachte krantinė (Schlachte) – populiari pėsčiųjų promenada, kurios vienoje pusėje Brėmeno senamiestis, o kitoje Weser upė. Tai senasis uostas, tad galima pasidairyti ir į laivelius.

Po trumpos pažinties Brėmeną paliekame ir keliaujame į Amsterdamą, tačiau apie jį plačiau papasakosiu atskirame straipsnyje. O toliau savo kelionės istoriją tęsiu apie labai žydrą ir vaizdingą Lengerich kanjoną, kurį aplankėme grįždami iš Amsterdamo atgal į keltą.

Lengerich kanjonas Vokietijoje

Lengerich kanjonas buvo naudojamas kasti kalkakmenį, tačiau nutraukus daugiau nei 100 metų trukusius kasybos darbus, jis buvo užlietas. Kanjone vanduo toks žydras ir skaidrus, kad saulėtą dieną atrodo tikrai gana įspūdingai. Mums priminė Estijoje matytą paskendusį Rummu kalėjimą ir aplink kanjoną tyvuliuojantį ežerą. Tiesa, iki Lengerich kanjono vandens nueiti nepavyks, nes viskas aptverta ir padarytos tik kelios apžvalgos aikštelės. Patogiausia automobilį palikti prie Helios Klinik, kur stovėjimas nemokamas ir nuo čia pažymėtu taku 700 metrų keliauti iki kanjono. Mes ėjome kiek toliau, tad suradome dar vieną apžvalgos aikštelę iš aukščiau.

Liubeko lankytinos vietos

Vienai nakčiai buvome apsistoję ir Liubeke, nes norėjome pamatyti šį miestą. Skirtingai nei Brėmene, čia nėra žaliųjų zonų ir įvažiuoti galima laisvai iki pat miesto centro, kuris įkurtas saloje. Todėl labai jaukus ir istorinis. Įspūdingiausias Liubeko pastatas – XV amžiaus miesto vartai, simbolizuojantys miesto galią ir turtus. Liubekas buvo Hanzos sąjungos miestas, šiuo metu įtrauktas į UNESCO. Neturėjome šiam miestui paruošto lankytinų objektų sąrašo, nes labai smagu buvo klaidžioti jo gatvelėmis ir svarstyti, kaip viduramžiais čia gyveno žmonės, kaip rengėsi, ką veikė. Daugybė gotikinių pastatų, kavinukių ir marcipanų parduotuvėlių, nes Liubekas laikomas pasaulio marcipanų sostine. Tad ir lauktuvės iš kelionės buvo būtent tokie saldainiai. 

Na ir kelionei pabaigai aplankėme Kylio centrinę dalį. Visgi, šie visi trys Vokietijos miestai labai panašūs savo architektūra, tačiau kiekvienas savitas. Mums labiausiai patiko Liubekas. O Kylyje prieš kelionę keltu dar galima apsilankyti ir nemokamame jūreivystės muziejuje (Kiel Maritime Museum Fish Market & Museum Bridge).

Savo kelionę baigėme sugrįžę į DFDS keltą, plaukiantį iš Kylio į Klaipėdą. Vėl turėjome puikų laiką deniuose stebėdami jūrą, poilsio po intensyvios kelionės, kur per dieną nužingsniuodavome po 20 km. Skaniai valgėme, bendravome ir sekančios dienos vakarą pasiekėme Klaipėdos krantus.