Kelionė į Alpes. Tai viena įspūdingiausių mūsų kelionių Europoje

Kartais kelionės kryptis gimsta netikėtai. Vieną vėlyvą pavasarį su vyru, sese ir svainiu pokalbis pasisuko apie Monblano viršukalnę. Po sesers pasakojimo, koks nerealus jausmas pakilti į beveik 4 km aukštį, kur dėl išretėjusio oro sunku kvėpuoti, o vaizdai atimantys žadą, nusprendėme – važiuojam tai pamatyti. Turėjome dar kelis mėnesius pasiruošti kelionei. Ir štai rugpjūčio 15 dieną, kai Lenkijoje taip pat šventinė diena ir keliai mažiau apkrauti, mūsų kelionė į Alpes prasidėjo.

Kelionė laukė netrumpa, todėl atlikome profilaktinę automobilio patikrą. Pagal susidėliotą maršrutą turėjome nuvažiuoti apie 5000 km per 8 dienas. Iš anksto nusprendėme, kad pirmą ir paskutinę dieną, kai reikės pravažiuoti Lenkiją, važiuosime apie 1000 km, o kitas dienas ne daugiau nei 500-600 km per dieną ir lankysime du arba tris pačius gražiausius objektus. Kadangi vaizdai pro automobilio langą žadėjo būti labai gražūs, kelionė neturėjo prailgti.

Mūsų kelionės tikslas buvo kuo daugiau pakeliauti po Šveicariją. Tačiau tai brangi šalis, todėl nakvynės vietas susiplanavome šalia Šveicarijos sienos vis kitoje valstybėje. Prieš kelionę išsinagrinėjome mokamus ir nemokamus kelius, pasidomėjome kelių vinjetėmis. Įsirašėme smagios muzikos, gale sėdintiems keleiviams paruošėme pagalvėles ir leidomės į kelią.

Prahos senamiesčio lankymas

Išvažiavome apie 4 ryto, kad iki vakaro pasiektume pirmą nakvynę Prahoje. Nuo Kauno iki Čekijos sostinės 1100 km, kelionė be sustojimų trunka apie 11 valandų.

Dobreh den, Čekija. Apsistojome centre, todėl vakare išėjome pasivaikščioti ir pavakarieniauti centrinėje miesto aikštėje. Ryte apžiūrėjome Prahos simbolį – Rotušėje įtaisytą 14 a. Astronominį laikrodį. Tai vienas seniausių ir sudėtingiausių laikrodžių pasaulyje. Kas valandą Rotušės bokšte vyksta mini spektaklis „Apaštalų eisena” – laikrodžiui mušant valandas juda apaštalai ir kitų veikėjų figūros. Suprasti, ką rodo laikrodis, yra sunku, nes jis žymi ne tik laiką, bet saulės ir mėnulio judėjimą per zodiako ženklus. Laikrodis turi 3 ratus, rodančius skirtingus laikus – pirmasis itališką arba senąjį čekišką laiką. Antrasis rodo Centrinės Europos laiką, o trečiasis ir vienintelis pasaulyje vis dar seka Babilono laiką.

Besidairant po senamiestį pasiekėme įspūdingą Karolio tiltą. Daugiau nei 500 m tiltą puošia gausybė statulų, vaizduojančių biblines figūras ir šventuosius. Skirtinguose Vltavos upės krantuose Karolio tiltą tarsi įrėmina du bokštai: Senamiesčio ir Mažojo miesto tilto bokštai. Karolio tiltą puošianti Šv. Jono Nepomuko skulptūra laikoma stebuklinga – palietus ją ranka sakoma išpildys norą. Prie turistų nugludintos statulos dažnai reikia pastovėti eilėje. Tikriausiai sėkmė priklauso nuo tikėjimo, bet mano noras išsipildė po abiejų Prahos lankymų. Ant tilto daug įvairių menininkų, gatvės muzikantų ir suvenyrų pardavėjų, kuriančių smagią atmosferą.

Kalnų ežeras Walchsee

Prahos senamiesčiui skyrėme tik keletą valandų, nes turėjome nuvykti 530 km iki sekančios nakvynės vietos Pictalyje, Austrijoje. Pakeliui atsigaivinti sustojome prie šilto kalnų ežero Walchsee, esančio prie Vokietijos ir Austrijos sienos. Čia įkurtas paplūdimys, žaidimų aikštelė, vandens batutai. Ežerą supantys kalnai lyg iš paveikslėlio. Tikras malonumas išsimaudyti gaiviame ežere po ilgos kelionės.

Guten Tag, Austrija. Į Pictalį nakvynei atvykstame jau visiškai sutemus. Ilgai kylame į kalną, ant kurio įsikūręs mūsų viešbutis. Keletą kartų navigacija paklaidina siaurose įkalnės gatvelėse, bet galiausiai pasiekiame savo kalnų namelį. Labai draugiška šeimininkė apgyvendina dviejų kambarių apartamentuose. Koks malonus jausmas iš ryto nubudus išvysti nuostabią slėnio panoramą. Esame Tirolio regione – Austrijos pasididžiavime. Bet Pictalyje užsibūti negalime, mūsų laukia pramogos.

Ilgiausia pasaulyje vasaros rogučių trasa Alpėse

Atvykstame prie nusileidimo kalnelių Alpine Coaster Imst. 1500 m aukštyje įkurta trasa mėgstama visų amžiaus grupių – tiek vaikų, tiek ir suaugusių. Vieno nusileidimo kaina 9 eur. Iš pradžių kylame atvirais keltuvais ir mėgaujamės kalnų ir slėnių panorama. Vėliau leidžiamės 3,5 km ilgio trasa, kuri pakrauna dar geresnių emocijų – staigūs posūkiai, vingiai, nusileidimai nuo kalnelių, kurių vienas net iš 6 metrų. Mašinėles valdome patys, todėl galime pasirinkti norimą greitį. Vyrai lekia greitai, su adrenalino doze, aš kiek lėčiau, vis pristabdydama. Nusileidimas užtrunka net 9 minutes, nes tai ilgiausi kalneliai pasaulyje! O dar kokie vaizdai aplink.

Terminis Tamina tarpeklis Šveičarijoje

Įvažiuojame į nykštukinį Lichtenšteiną. Pasivaikštome po sostinę Vaducą ir vos po 20 km kelionės šioje valstybėje kertame Šveicarijos sieną. Atvykstame aplankyti Tamina tarpeklį, kuriame teka terminis 36,5 laipsnių vanduo. Automobilį paliekame labai jaukiame kalnų kurorte Bad Ragaz. Keliautojai šį kurortą renkasi dėl terminio vandens SPA ir gydomųjų programų.

Nuo miestelio Tamina tarpeklį galima pasiekti per valandą pėsčiomis arba važiuoti autobusu. Jei norite keliauti autentiškai, galėsite pasisamdyti arklių tempiamą karietą. Eidami tarpekliu grožimės kriokliais, kalnų upe, uolienomis ir apylinkių panoramomis. Šiuo metu tarpeklio lankymas 5 eur.

Verzasca užtvanka ir akmeninis upės slėnis

Leidžiamės į Šveicarijos pietus ir sekantis įspūdingo dydžio objektas – viena aukščiausių pasaulio užtvankų Verzasca. Arkos tipo užtvanka yra 220 m aukščio ir 380 m pločio. Nuo užtvankos atsiveria puikios Lugano ežero ir kalnų panoramos. 1995 m. Džeimso Bondo filme nuo šios užtvankos šoko su virve. Dabar tai populiari atrakcija ištroškusiems adrenalino.

Jau artėjo vakaras ir mes skubėjome į nakvynės vietą, bet įkalbėjau komandą nuvažiuoti iki šalimais esančio Verzasca slėnio. Mus pasitiko nuostabaus smaragdinio vandens upė, tekanti tarp vingiuotų, raitytų formų akmeninių uolų, apsupta aukštų kalnų slėnyje. Nebuvome matę nieko panašaus. Čia sutikome mažai turistų, o daug vietinio jaunimo, besimaudančio lediniame vandenyje.

Ciao!, Italija. Pavargę, bet kupini įspūdžių, nakvoti vykstame į Italijos miestelį Pont Saint Martin. Per šią dieną nuvažiuoti 500 km ir rytoj laukia kelionės vinis – pakilimas į Monblano viršūnę. Šis aukščiausias Vakarų Europos ir ES kalnas vadinamas „baltuoju kalnu”, nes jį visus metus dengia sniegas ir ledynai.

Pakilimas į Monblaną

Viešbutis patiekia kuklius itališkus pusryčius – kavos ir vieną kruasaną. Užkandame ir leidžiamės į kelią. Kad pasiektume Monblano papėdėje įsikūrusį Chamonix kurortą, turime važiuoti Mont Blanc tuneliu. Šis tunelis jungia Italiją su Prancūzija. 11 km ilgio tunelis iškastas ne tiesiai, o V formos dėl tinkamos ventiliacijos. Pravažiavimas tuneliu kainuoja 46 eur, o su grįžimu atgal 58 eur.

Chamonix miestelyje susirandame laisvą parkavimo vietą (~10 eur) ir iš karto einame įsigyti funikulieriaus bilietų. Pakilimas į arčiausiai Monblano viršūnės esančią Aiguille du Midi viršūnę kainuoja 56 eur. Mums labai pasisekė, nes diena pasitaikė giedra. Chamonix kurortas yra 1035 m virš jūros lygio, o panoraminis funikulierius kylą į 3842 m aukštį. Tai yra ilgiausias vertikalus pakilimas pasaulyje. Iki viršūnės vykstame dviem keltuvais. Pirmasis pakilimas nėra labai status, stotelė Plan du Aiguille 2317 m aukštyje. Į funikulieriaus kabiną telpa 20-30, o pakilimu mėgaujamės apie 10 minučių. Stebime, kaip mažėja Chamonix miestelis ir namai lieka lyg skruzdėliukai milžiniškų kalnų apsuptyje.

Plan du Aiguille apžvalgos aikštelėje yra maža kavinukė ir atsiveria gražus antrosios aikštelės Aiguille du Midi vaizdas. Pamačiusi, kokio statumo bus antras pakilimas, pradedu bijoti. Nors nesibaiminu aukščio, bet tai buvo pirmas kartas keltis taip aukštai ir stačiai. Raminu save, jog nėra ko bijoti, kol visi sulipame į atvykusį funikulierių. Kabina priartėja prie kalno uolų, ima stipriau svyruoti ir kyla visiškai stačiai. Dalis keleivių pradeda cypti. Stovime prie lango, iš baimės užsimerkiu, bet smalsumas didesnis, todėl įsikimbu į vyrą ir stebiu artėjančias snieguotas kalnų viršūnes.

Išlipus iš funikulieriaus suprantame, kad oras čia tikrai išretėjęs ir kvėpuoti gerokai sunkiau. Vaikštome lėtai, o jei reikia užlipti laiptais, neįveikus net 5 laiptelių turime stoti atsikvėpti. Kartais trumpam ima svaigti galva. Jausmas labai neįprastas, bet tuo pačiu ir labai žavingas. Pakėlę galvas matome Monblano viršūnę, kuri yra dar aukščiau – 4810 m.

Apžvalgos aikštelė susideda iš atskirų pakopų. Čia matome Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos Alpes, keletą ledynų. Kokie nepakartojamai gražūs apsnigti kalnai. Štai matome kalno ketera kopia būrys alpinistų, kiti susiradę lygesnę vietą ilsisi palapinėse, trečia grupė kopinėja viršūnėse ant uolų. Kelia susižavėjimą, kokie drąsūs ir ištvermingi žmonės. Monblano viršūnėje galima išbandyti ir savo drąsą, net keliose vietose. Viena jų – kabina stiklinėmis sienomis ir grindimis. Čia vienu metu gali lankytis du žmonės. Antra vieta – kiauri metaliniai laiptai tarp apžvalgos aikštelių. Man jais vaikščioti buvo malonumas, nes žvelgiant žemyn matosi uolų viršūnės.

Aiguille du Midi veikia aukščiausiai pasaulyje esantis paštas. Suvenyrų parduotuvėje galima įsigyti atvirlaiškį su Monblano pašto ženkliuku ir išsiųsti jį draugams ar pačiam sau neįkainojamam prisiminimui. Kavinukė kviečia išgerti karšto šokolado, o terasoje smagu pasidengi ir mėgautis buvimu aukštai virš debesų. Norintys gali pasivažinėti ir trečiu funikulieriumi, kuris kelia žemyn į Italijos pusę. Nusileidimas kainuoja apie 30 eur su grįžimu, bet būtina turėti pasą, nes kertate Prancūzijos-Italijos sieną.

Norint pakilti panoraminiu keltuvu, būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jaunesniems nei 5 metų vaikams pakilimas nerekomenduojamas. Į viršukalnę reikėtų pasiimti šiltesnių rūbų, apsauginį kremą nuo saulės ir akinius, nes nuo sniego atsimušę saulės spinduliai akina. Ir žinoma, pakrautą telefoną, kamerą ar kitą prietaisą įamžinti nepakartojamas panoramas. Jei kada nors būsime netoliese, būtinai kelsimės antrą kartą, nes patirtis ir jausmas buvo nerealūs.

Nusileidę žemyn į Chamonix papietavome ir apėjome miestelį, kuris labai jaukus ir tvarkingas. Gėlėmis išpuošti balkonai, kalnų upeliai ir tilteliai bei visada iš aukštai žvelgiančios apsnigtos Alpių viršūnės.

Montrė kurortas

Kupini įspūdžių išvykstame atrasti naujų Šveicarijos perliukų. Trumpam sustojame Montrė kurorte, įsikūrusiame prie didžiulio Ženevos ežero. Montrė miestas garsėja ištaigingais viešbučiais, džiazo festivaliais ir kazino. Čia labai graži kurorto pakrantės promenada, kur poilsiautojai leidžia laisvalaikį, maudosi ir maitina gulbes.

Šiandien automobiliu nukeliavome tik apie 200 km. Po pietų buvome sustoję viename tarpeklyje, bet jis buvo nevertas dėmesio, todėl net nerašysiu.

Ženeva

Bonjour, Prancūzija! Nakvynei pasirinkome Ženevą. O jei tiksliau, ir vėl nakvosime už Šveicarijos sienos, tik šį kartą Prancūzijoje. Ženeva yra Šveicarijoje, o vos už kelių kilometrų Ženevos priemiesčiai jau Prancūzijos teritorijoje. Prie sienos esantys rajonai yra pigesni, todėl radome patrauklią kainą apsistoti Gailarde. Deja, tai buvo pats blogiausias viešbutis per visas mūsų keliones. Net dieną buvo baisu vienai nueiti iki automobilio, nes prikibdavo tamsiaodžiai su įvairiais pasiūlymais. Visgi vakare visi keturi sėdome į autobusą ir nuvažiavome iki miesto simboliu laikomo fontano Jet d’Eau, kurio srovė trykšta net į 140 m aukštį maždaug 200 km/h greičiu. Saulėtą dieną fontane mirga vaivorykštė, o vakare apšviečiamas įvairiomis spalvomis. Beje, ženeviečiai labai pyksta, jei šią srovę vadini fontanu, nes tai yra „Žiudo” (Jet d’Eau).

72 krioklių slėnis Lauterbrunenas

Šiandien mūsų laukia nepaprasto grožio krioklių slėnis. Iš vokiečių kalbos išvertus Lauterbrunenas reiškia garsus fontanas. Šiame slėnyje aukštai iš Alpių krenta net 72 kriokliai. Žymiausias Staubbach krioklys susiformavęs net 300 metrų aukštyje ir laikomas aukščiausiu laisvai krentančiu kriokliu Europoje. Ir šis krioklys yra netoli nuo kelio. Paliekame automobilį ir takeliu keliaujame pasigrožėti vandens kritimu iš uolos. Siauru takeliu kopiame į kalną, einame drėgnu tuneliu, kol pasiekiame šviesą. Stovime kalno viduryje, o priešais mus krenta ir taškosi krioklys. Garsas ir pojūčiai gana magiški.

Truemmelbacho kriokliai

Keliaujame prie kito įspūdingo Lauterbruneno slėnio gamtos objekto – Truemmelbacho krioklių. Dešimt garsiai šniokščiančių krioklių krenta iš 200 metrų aukščio 20 tūkstančių litrų per sekundę greičiu. Vanduo tirpsta iš kalnų viršūnių ir tarp jų esančio ledyno. Milžiniškas vandens srautas ypatingas tuo, kad teka spirale lyg per uolų suformuotą sraigtą. Turistai iki krioklio viršaus pakeliami liftu ir iškastais tuneliais pėsčiomis leidžiasi žemyn. Vandens srovė tokia galinga, kad vietomis sunku susikalbėti. Tuneliuose aplink krioklį gana vėsu ir tamsoka. Kartais takas išeina į lauką, kur įkurtos apžvalgos aikštelės.

Vienų unikaliausių krioklių visoje Europoje lankymas galimas tik vasarą ir kainuoja apie 10 eur. Dėl saugumo į krioklius įleidžiami vaikai nuo 4 metų. Rekomenduojama avėti neslystančią avalynę ir nebijoti kiek sušlapti, nes krioklys taškosi. Nuotraukose nesimato krioklio unikalumo ir grožio, bet mums labai patiko.

Spalvingas Lucernos senamiestis

Po pietų atvykstame į Lucerną. Pasivaikštome po senamiestį, pereiname garsiuoju Koplyčios tiltu (Chapel Bridge). Tai seniausias Europoje medinis tiltas, puoštas 17 a. piešiniais. Nors daugelis jų buvo sunaikinti 1993 m gaisre. Starbuck išgeriame kavos, apsilankome keliose suvenyrų parduotuvėlėse ir važiuojam nakvynei į Prancūzijos vynuogyną. Šią dieną nuvažiavome 500 km.

Apsistojame Mittelwihr miestelyje netoli Šveicarijos sienos. Apie 20 val. vakaro išėjus pasivaikščioti nesutikome nei vieno žmogaus. Atrodytų, kad miestelis gyvena savo ritmu. Kadangi aplink plyti vynuogynai, vietiniai tikriausiai labai anksti keliasi ir ilgai nevakaroja.

Reino slėnio pilys ir miesteliai Vokietijoje

Guten Morgen, Vokietija! Dviejų mūsų komandos narių atostogos jau baigiasi. Vežame juos link Frankfurt am Main oro uosto. Bet pakeliui puiki proga aplankyti keletą vokiškų pilių ir miestelių. Važiuojame Reino slėniu iki 14 a. pradžios neogotikinio stiliaus Reinšteino (Rheinstein) pilies. Ji pastatyta ant 90 m aukščio uolos, todėl atveria graži Reino panorama.

Vėliau aplankome 11 a. Burg Sooneck pilį, kuri buvo sunaikinta net keturis kartus ir galutinai atkurta tik 19 a. viduryje. Be gražaus Reino slėnio vaizdo, turistus vilioja vertingos antikvarinių daiktų kolekcijos ir stilizuoto interjero restoranas.

Sustojame dar keliuose labai jaukiuose vokiška dvasia alsuojančiuose miesteliuose šalia Reino. Jei turite daugiau laiko, galite pasidaryti netoliese ir kruizo Reino upe.

Atsisveikiname su nuostabia kompanija oro uoste ir su vyru pasukame link Lietuvos. Bet mūsų laukia dar keletas šaunių objektų, kol pasieksime namus. Nuo Prancūzijos šiandien nuvažiavome 400 km.

Šios dienos nakvynei užsisakėme B&B viešbutuką Vokietijoje, Briedel miestelyje. Tikriausiai buvome vieninteliai svečiai, nes tai ne visai kurortinė vieta. Bet aptarnavimas buvo 10 balų. Pusryčius šeimininkas kepė mums asmeniškai, priruošė gausų stalą užkandžių ir patiekalų bei pridėjo pilną ryšulį išsinešimui.

Fėjų kasykla (Saalfeld Fairy Grottoes)

Iš pat ryto leidžiamės į kelią, nes už 400 km Vokietijoje turime spėti aplankyti Fėjų kasyklą (Saalfeld Fairy Grottoes). Saalfelde 15-19 a. buvo kasamas alūno skalūnas. Ilgainiui lašant vandeniui susidarė spalvingi stalaktitai ir stalagmitai. Kasyklos ekspoziciją sudaro trys pagrindinės galerijos, kuriose apšviestos erdvės ir vandens atspindžiai atrodo magiškai.

Dėl didelės drėgmės ir siaurų koridorių gauname apsiaustus ir audio gidus. Šiltesni drabužiai bei patogi avalynė pravers ir šioje vietoje, nes grotose temperatūra apie 10 laipsnių šilumos. Kas 30 minučių rengiamos ekskursijos su gidu, kurių kaina 13 eur. Ekskursijos trukmė 1 valanda. Fėjų grotose dažniausiai lankosi šeimos su vaikais, tačiau ir mums labai patiko spalvingi požemiai.

Bastei uolos Saksonijoje

Važiuojame dar 300 km, kol pasiekiame populiarų kurortą Rathen tarp laipiotojų uolomis. Į Saksoniją atvykome pamatyti Bastei uolų ir akmeninio tilto. Paliekame automobilį keltu persikeliame į kitą Elbės upės krantą. Takeliu leidžiamės link uolų viršūnės. Kopiame miško takais, turistų mažėją, todėl retkarčiais paklausiame kelio, bet mums vis rodo eiti tolyn. Po geros valandos kopimo pagaliau pasiekiame uolų panoramines aikšteles ir tiltą.

Uolos atrodo lyg kaulėti pirštai, iškilę virš Elbės upės. Nuo stačių skardžių atsiveria upės ir miestelių panorama, o einant tarpekliais jautiesi lyg akmeniniame labirinte, apsuptame spygliuočių. Tarp uolų įsiliejantis tiltas buvo pastatytas turistams, kad būtų galima kuo daugiau pasigrožėti uolomis. Smulkūs tilteliai jungia stačias uolas.

Pasiekti Bastei uolų viršūnę atėmė daug jėgų, o nusileidome vos per keletą minučių laiptais, vedančiais prie kelto. Atvykti prie uolų automobiliu galima ir nuo Lohmen miestelio pusės. Tuomet nereikėtų plaukti keltu ir iki uolų būtų arčiau eiti. Miške yra keletas nedidelių automobilių aikštelių, todėl galima ieškoti vietos čia.

Šiandien nuvažiavome virš 700 km ir spėjome pamatyti du labai šaunius objektus. Nakvynei pasirinkome Čekiją, Jilove gyvenvietę. Kaip pasirodė važiuojant, viešbutis įsikūręs giliai miškuose, lyg senoje pilyje atrodančiame pastate. Masyvūs senoviniai baldai kėlė įspūdį, kad nakvojame Drakulos pilyje.

Nuo Jilove iki namų dar liko 1100 km. Nusprendžiame, kad aplankysime Vroclavą ir ten pernakvosime. Miestas nepaliko didelio įspūdžio, aplankėme senamiestį, pavakarieniavome ir sekančią dieną saugiai pasiekėme namus.

Kelionės metu nuvažiavome 5300 km ir aplankėme 8 šalis. Didžiąją dalį kelionės išlaidų sudarė kuras, kelių mokesčiai ir viešbučiai. Bet pasirinkdami pasienyje, ne Šveicarijoje, esančius viešbučius, tikrai nemažai sutaupėme.

Jeigu norėtumėte panašios kelionės, bet neturite laiko planuoti, parašykite info@keliaukzuikiu.lt dėl individualaus atostogų plano aplink Alpes. Nereikės rūpintis lankytinais objektais, nakvynės vietų paieška, o apie planuojamas išlaidas žinosi iš anksto.