Kelionė į Tailandą savarankiškai: Bankokas-Khao sok-Puketas-Similan salos
Pirmoji kelionė į Tailandą vyko 2017 m, vėliau čia dar sugrįžome. Tai buvo mūsų pirmoji kelionė į Aziją, todėl stebino viskas – nematytų tautybių žmonės, kultūra, maistas, gamta ir visa supanti aplinka buvo kitokia nei iki tol matyta Europoje. Tą kartą mus taip sužavėjo nuostabūs gamtovaizdžiai, visuomet besišypsantys žmonės ir rojaus salos, kad po dviejų metų atostogoms vėl pasirinkome Tailandą, tačiau kitas, dar nematytas jo vietas.
Pasiklausinėjome čia keliavusių draugų, kas paliko didžiausią įspūdį ir pradėjome dėlioti planą, kurio vinis buvo dvi vietos – Khao sok nacionalinis parkas ir Similan salos. Labai įdomu tai, kad kiekvienas pažįstamas, keliavęs po Tailandą, turėjo savitą maršrutą, lankė skirtingas vietas ir salas. Tai tik parodo, kokia spalvinga, turistams palanki ir graži tai šalis. Jau esame praleidę Tailande keturias savaites intensyviai keliaujant ir dar tikrai galėtume atrasti trečią atostogų maršrutą.
Kada keliauti į Tailandą
Abu kartus keliauti Tailande pasirinkome spalio pabaigą. Ir įsitikinau, kad tai puikus metas dėl keletos priežasčių – viešbučių kainos yra dvigubai mažesnės nei piko metu gruodžio, sausio mėnesiais. Populiariausiose vietose ženkliai mažiau turistų, nes spalis yra lietaus sezono pabaiga ir tik nuo lapkričio prasideda turizmo sezonas. Todėl ir dienos turų kainos yra mažesnės, kavinės laisvesnės. O oras – mums atrodė nuostabus. Dienomis nulyja vieną kartą stipriai ir labai trumpai arba gaivinančiai negausiai apie valandą, dažniausiai vakare arba po pietų. Iki pietų visuomet būdavo geras oras, saulėta. O nestiprus lietus tik atgaivina, lyjant daugelis maudosi baseinuose ar jūroje. Oro ir vandens temperatūra nelabai nukrenta žemiau 30 laipsnių. Todėl keliaujant sezono pačioje pradžioje arba pabaigoje galima sutaupyti ženklią pinigų sumą.
Pirmąjį kartą į Tailandą skridome Finnair lėktuvais su persėdimu Stokholme. Šiemet pagavome gerą kainą ir skridome su Ukrainos avialinijomis su persėdimu Kijeve už 406 eur/asm. Finnair turi gana patogius lėktuvus, malonų personalą, skrydžiai buvo vykdomi laiku, lėktuvuose įrengtos planšetės su pramogomis, todėl skrydžiai neprailgo. Su Ukrainos avialinijomis papuolė nusipirkti abu skrydžius vykdomus su 25 metų senumo lėktuvais, nors dalis skrydžių į Bankoką jau vykdomi ir naujais 2018 m lėktuvais. Todėl mums papuolę senukai nebuvo patogūs, sėdynės labai siauros ir kaimynas alkūnėmis vis baksnoja. Nėra planšečių, kad kiekvienas keleivis galėtų pasiklausyti muzikos, pažaisti ar pasižiūrėti filmą. Finnair ilguose skrydžiuose patiekiamas maitinimas du kartus, keletą kartų siūlomi gaivieji ir nestiprūs alkoholiniai gėrimai. Ukrainos avialinijų maitinimas kiek prastenis – pirmas maistas karštas, antras buvo šaltas sumuštinis, gėrimai tik gaivieji prie maisto. Bet dėl svarbiausio aspekto – sėdynių patogumo 10 valandų skrydžiui antrą kartą Ukrainos avialinijų senais lėktuvais nebesirinktume. Galbūt nauji lėktuvai yra patogesni ir galima pataupyti renkantis UIA kompaniją. Pliusas tai, kad su UIA persėdimai yra 1 val. 10 min. Tai pakankamas laikas pakeisti lėktuvą ir nereikia laukti oro uoste, bet kita vertus nėra laiko pramankštinti sustingusias kojas.
Nuo šių metų pavasario skrendant į Tailandą nebereikalingos išankstinės vizos. Lėktuve kiekvienas keleivis gauna migracines korteles, kurias reikia užpildyti ir pateikti atskridus į oro uostą, kad būtų suteikta nemokama viza. Svarbu, kad migracinę kortelę reikia saugoti iki kelionės pabaigos ir paliekant šalį ją grąžiname pasų patikroje bei gauname išvykimo spaudą.
Bankokas – senosios šventyklos ir dangoraižiai
Bankoko oro uoste Klook stende atsiimame iš anksto užsakytas SIM korteles su neribotu internetu 8 dienoms, vėliau tas pačias korteles nemokamai pratęsiame dar 8 dienoms užsisakydami papildomus interneto planus iš kortelėje esančio 100 batų papildymo. Klook.com yra nuolaidų pramogoms, turams ir kitoms paslaugoms puslapis, kurį verta patikrinti prieš keliaujant, nes galima rasti gerų pasiūlymų. Kaip mūsų atveju, Klook radome pasiūlymą dtac ryšio turistines SIM korteles įsigyti už 3,90 eur. Šios pinigų sumos pakako 16 dienų neriboto interneto.
Viešbutį pasiekiame apie 11 val. ryto, todėl turime dar visą laisvą dieną. Daug lankytinų objektų jau esame aplankę pirmosios kelionės metu. Juos aprašysiu kitame pasakojime. O šį kartą esame suplanavę pamatyti Didžiuosius karališkuosius rūmus, kurių negalėjome aplankyti 2017 metais, nes jie buvo uždaryti dėl Tailando karaliaus mirties ceremonijos. Antrasis objektas – Mahanakhon skywalk apžvalgos aikštelės 74-78 aukšte ir pasivaikčiojimas ant stiklo tarsi danguje.
Didieji karaliaus rūmai (The Grand palace)
Pirmiausiai aplankome Didžiuosius rūmus. Tai įspūdingas pastatų komplektas 150 metų buvęs oficialia karalių rezidencija. Šiuo metu Didieji rūmai naudojami karališkoms ceremonijoms ir kitiems oficialiems renginiams. Čia aplankysime šventyklą, taip pat labiausiai Tailande garbinamą Smaragdinio Budos statulą. Rūmai išties įspūdingi, sudaryti iš daugelio saulėje žėrinčių pastatų, dekoruotų smulkiomis detalėmis, su mitiniais milžinais kariais Yaksha, saugančiais šventyklų įėjimus nuo blogų dvasių.
Tajams rūmų lankymas yra nemokamas, o turistai moka 500 batų (15 eur) mokestį. Verta žinoti, kad vyrai į karaliaus rūmus gali įeiti tik su kelnėmis, moterys su sijonais žemiau kelių ar kelnėmis, pridengtais pečiais. Jei visgi esate netinkamai apsirengę, rūmų prieigose ir prie įėjimo galėsite įsigyti tailandietiškas kelnias su drambliukais už 200 batų (6 eur). Ir netikėkite pakeliui sutiktais taksi vairuotojais, kad rūmai uždaryti, kad dėl netinkamos aprangos nebūsite įleisti ir kitomis pasakomis, jie tik nori jus suvilioti pirkti jų paslaugas ir važiuoti aplankyti kitų vietų.
Mahanakhon skywalk stiklinė panorama 74 aukšte
Tik atskridę per Klook už 15 eur/asm įsigyjame bilietus į Mahanakhon skywalk. Tai antras aukščiausias Bankoko pastatas, kuriame mažiau nei prieš metus atidarytos apžvalgos aikštelės 314 metrų aukštyje. Įlipame į liftą, kurio visas vidus LED televizoriai, rodantys gamtos vaizdus ir atitraukiantys mintis apie itin greitai kilimą aukštyn.
Po 50 sekundžių išlipame 74 aukšte ir mus pasitinka kerintys vaizdai – čia įrengta uždara apžvalgos aikštelė aplink visą pastatą. Ant minkštasuolių ir sėdmaišių sukritę lankytojai gėrisi vaizdais lyg iš paukščio skrydžio. Apeiname ratu ir apžiūrime 8 mln. gyventojų turintį Bankoko miestą ir jo dangoraižius.
Stikliniame kupole įrengtais laiptais pakylame į 78 aukšte po atviru dangumi įrengtą aikštelę. O čia kvapą gniaužianti pramoga – pasivaikščiojimas ant stiklo virš dangoraižių tarsi danguje. Galiu prisipažinti, kad aukščio aš nebijau, bet lipti ant stiklo buvo labai nedrąsu dėl savo minčių, kas nutiktų, jei stiklas visgi skiltų. Aikštelė įrengta taip, kad nesimato jokių metalinių konstrukcijų, tik skaidrus stiklas ir apačioje esantis miestas. Laisvai čia jaučiasi tik vaikai, neturintys tiek baimių kaip suaugusieji. Apsauga stebi, kad lankytojai ant stiklo nesineštų jokių daiktų, tarp jų ir mobiliųjų telefonų. Fotografuojantiems yra šalimais įrengta pakyla.
Po adrenalino dozės galima prisėsti kavinėje arba užlipti į dar vieną apžvalgos aikštelę su minkštasuoliais. Daugelis čia ateina vakarop, kad galėtų stebėti saulėlydį ir miesto žiburius sutemus. Mums lankantis grojo gyva muzika, todėl atmosfera buvo ypatinga.
Bankoke mes apsistojome Ibis Bangkok Riverside viešbutyje. Mums čia patiko, nes visai šalia upės, todėl greitas susisiekimas. Taip pat gaivinantis baseinas ir skanūs pusryčiai.
Įspūdingas Khao sok nacionalinis parkas
Sekančią dieną keliaujame į Khao sok nacionalinį parką. Buvome skaitę ir girdėję, kad Khao sok yra gražiausia Tailando vieta. Čia turistai keliauja aplankyti Khao sok nacionalinio parko ir Cheow Lan ežero (Ratchaprapha). Galime patvirtinti ir mes, tai tikrai viena gražiausių Tailando vietų.
Khao sok nacionaliniam parkui skyrėme tris nakvynes. Pirmas dvi mes apsistojome Montania Lifestyle Hotel, kuris yra vos kilometras nuo įėjimo į nacionalinio parko teritoriją. Čia sumokėjus parko lankymo mokestį 300 THB galima pasirinkti vieną iš žygio takų ir praleisti dieną patiems arba su gidu.
Atvykus mus paleido stotelėje, todėl iki viešbučio ėjome pėsčiomis apie 700 metrų. Kaip čia žalia! Ir kokia vešli gamta! Atėjus iki viešbučio įžengėme į registratūrą, kuri yra tiesiog didelė medinė pavėsinė su kelmais prisėsti ir mediniais stalais pavalgyti pusryčius. Pirmas vaizdas šiek tiek išgąsdino, nes tikėjomės 4 žvaigždučių lygio. Bet labai greitai jau džiaugėmės viešbučiu, jis tikrai nuostabus. Mes apsigyvenome mūriniuose kotedžuose, kuriuose yra po du numerius 1 ir 2 aukšte. Tokie namai yra du, kiti apartamentai teritorijoje yra mediniai nameliai su mini terasomis.
Mes turėjome didelę terasą su vaizdu į kalnus. Viešbutyje yra nuostabus baseinas, kuriame malonu maudytis ir lyjant lietui. Kadangi už viešbučio teritorijos jau prasideda negyvenama džiunglių teritorija, čia kartais atklysta beždžionės. O cikadų garsai naktį yra tokie garsūs ir egzotiški, kad labai malonu miegoti uždarius tik tinklelį. Beje, nesutikome nei vieno uodo. Pasivaikščiojus sutemus po teritoriją galima pamatyti ir šviečiančius jonvabalius. O einant į miestelį pavakaroti iš kambario galima pasiimti žibintą-lempą. Ant kelio į nacionalinį parką įsikurę daug vietinių kavinukių ir keletas suvenyrų parduotuvėlių, yra valiutos keitykla.
Dramblių maudymas Tailande
Sekančią dieną pusdienį ilsėjomės prie baseino, o po pietų turėjome poros valandų turą – dramblių maudynės, beždžionių šventykla, krioklio ir apžvalgos aikštelės lankymas. Vykstant keturiese už turą mokėjome po 850 THB (25 eur).
Pirmiausiai nuvykome į dramblių prieglaudą, kur turėjome išmaudyti ir bananais pavaišinti dramblį. Pirmoje kelionėje į Tailandą jojome ant dramblių ir nusprendėme daugiau taip nedaryti. Mums buvo labai gaila dramblių, nes visi jų dresuotojai turi metalinius kablius, su kuriais kartais paragina gyvūnus atlikti komandas. Drambliams ant kaktos buvo matomos prakirstos skylės. Ši vieta, į kurią nuvykome yra dramblių prieglauda, teigianti, kad dramblių neskriaudžia. Galbūt tai ir tiesa, nes ant dramblio atjojo prižiūrėtojas be jokio ginklo, visos komandos buvo duodamos tik žodžiais. Ir kaip buvo įdomu stebėti, kaip dramblys bendrauja su juo besirūpinančiu žmogumi – lyg žaisdamas baksteli straubliu į pilvą, apsuka ratą ir vėl kibina. O prižiūrėtojas jį meiliai kalbina ir gyvūnas atlieka sakomas komandas. Ant dramblių nematėme nei vienos kablio paliktos žymės.
Dramblio maudynės atrodo taip – lėtai atpėdinęs dramblys atsigula į vandenį ir laukia, kol imsime jį trinti šepečiu ir pilti vandenį. Nurenkame įvairius šapelius ir lapelius. Dramblio oda labai kieta ir su mažais kietais šereliais, nėra maloni glostymui. Gyvūnui ir mums greitai pabosta turkštis vandenyje, todėl jis pakyla ir dar kurį laiką pasivaikšto upėje. Mes pasidarome fotosesiją ir keliaujame į krantą. Čia mūsų nuprausta 46 metų mergaitė dramblė paprašo atlygio – vis muša straubliu į žemę. Pavaišiname ją bananais ir atsisveikiname.
Toliau vykstame prie kriokliuko, kurio vanduo labai šaltas, todėl pasimaudyti nepavyksta.
Sekanti stotelė apžvalgos aikštelėje, kur atsiveria puikus vaizdas į kalnus.
Atvykus į šventyklą netoliese viešbučio mus pasitinka daug beždžionių. Turime atsivežę joms mažų bananiukų, kuriuos mielai ima iš rankų ir valgo. Beždžionėlės gana drąsios, bet ne tokios įžūlios, kaip sutiktos Pukete ant beždžionių kalno. Čia jos tik pamačiusios, kad kiši ranką į kišenė užsliuogia kojomis ir griebia pačios kišenėje slepiamas vaišes.
Be mūsų pasirinktos pramogos miestelyje galima rinktis plaukimą upe ant padangos, raftingą arba pasivaikščiojimą džiunglėse su gidu.
Vakare vaikštinėdami po miestelį smalsaujame, ką vietiniai surinkinėje iš medžių beržo kotu ir palmės viršūne. Čia net kelios tokios giraitės, kur į kiekvieną medį įgręžtas dubenėlis su bėgančiu baltu skysčiu. Vėliau sužinojome, kad tai lateksas. Kavinukėje mums papasakoja, kad galime įkišti ranką ir sudžiuvęs lateksas nusilups lyg pirštinė. Įkišę pirštą tiek ilgai laukti kantrybės neturėjome, bet koks baisus kvapas liko ant rankų 😀
Khao sok nameliai ant vandens
Šiai dienai turėjome užsisakę dviejų dienų turą po Khao sok nacionalinį parką su nakvyne ant Cheow Lan ežero. Mūsų grupėje dalyvavo net 8 lietuviai. Dviejų dienų turo su maitinimu ir nakvyne kaina asmeniui 2500 THB (75 eur), papildomai 300 THB (9 eur) nacionalinio parko mokestis.
Tad 8 ryto mus paėmė užsakytas transportas ir po trumpo sustojimo pusryčiams išvykome į Cheow Lan ežero prieplauką. Čia sėdome į valtį ilga uodega (long tail boat) ir išplaukėme iki namelių ant vandens. Vaizdai buvo užburiantys – aplink išlindusios skirtingų formų, žaluma apaugusios uolos. Plaukėme apie valandą siauruose tarpekliuose tarp aukštų kalnų lyg ežero vartai ir pro mažas saleles.
Cheow Lan ežeras atsirado tik prieš 37 metus, kai buvo pastatyta Ratchaprapha užtvanka ir užlieta 185 kv. m. kalnuotos teritorijos. Ežeras teritoriją užpildė per metus laiko. Iš užlietų teritorijų buvo išgelbėta daugiau nei 1300 gyvūnų, 116 skirtingų rūšių. Deja, daugelis iš upės patekusių žuvų neišgyveno.
Ežeras yra labai gilus, apie 30-40 metrų gylio, ir itin stačiais krantais. Prie krantų įbristi į vandenį dažniausiai neįmanoma dėl staigaus gilėjimo. Ežere daug iš vandens išlindusių plikų medžių, mažų salelių. Čia ant kalnų dažnai kabo rūko debesėliai. O krante neįžengiamose džiunglėse pilna laukinių gyvūnų. Beveik kiekvieno pasiplaukiojimo metu sutinkamos beždžionės. Jei labai pasiseka, plaukiojant galima išvykti atsigerti atėjusius dramblius. Bet dažniau sausuoju sezonu. Spalio mėnuo – čia lietingiausias. Bet lietus mums beveik nesugadino planų, tik pridėjo daugiau malonaus jauduliuko.
Išsilaipinus gidas išdalino namelių raktus. Nameliai mediniai, paprasti, tačiau patalynė švari, yra tualetas ir dušas bei vitrininiai langai. Registratūroje kiekvienam kambariui išduodamas tualetinio popieriaus rulonėlis, po rankšluostį asmeniui ir pakabinamą spyną, kurių visų raktai vienodi 🙂 Vaizdas iš namelio terasos toks gražus, kad negali atsigrožėti. Už namelio netoliese matosi krantas, kur lanksto laukinės kiaulės. Tikriausiai galima pamatyti ir daugiau gyvūnų.
Turėjome keletą laisvų valandų iki pietų, todėl ežere plaukiojome ant pripučiamos padangos. Vėliau visi drauge suvalgėme patiektus pietus ir mes išplaukėme paplaukioti baidare, kuria galima nemokamai naudotis kiekvienam numeriui.
Prie namelių įlanka užtverta medžiais, kurie mažina bangavimą. Išplaukus už jų bangelės šiek tiek didesnės, tačiau irkluoti nesudėtinga. Baidarės labai plokščios, apvirsti galimybė nedidelė. Man buvo baisoka, kad užkliūsime už seno medžio, kurių pilna išlindusių ir likusių po vandeniu, tačiau vyras ramino, kad tik praplauktume paviršiumi. Nebijau aukščio, bet labai bijau gylio.
Nuplaukėme už kampo į sekančią įlankėlę. Mus išgirdusios pradėko triukšmauti beždžionės. Jų nematėme, bet girdėjome. Vienai pašaukus, kitame kampe atsiliepia kita.
Deja, labai staigiai užslinko lietus ir mes vos spėjome parplaukti iki namelių, kai nušniokštė liūtis. Įsilijo kelioms valandoms, todėl namelyje žaidėme kortomis.
Vos prisiartinus prie liepto krašto, pasirodo didelės žuvys. Laukia, kad pavaišintume kokiu žuvišku skanėstu. Bet aplink namelius žvejoti draužiama, kad žuvys neišsigąstų ir atplauktų džiuginti turistų. Tačiau toliau ežere žvejyba vyksta. Keletą kartų ant medžių ežere matėme pakabintus gėlių vainikus kaip žvejų padėką už gerą laimikį. Gidas pasakojo, kad didžiausia čia pagauta žuvis svėrė 150 kg.
Prieš vakarienę mūsų laukė vakarinis safaris. Lietus praėjo, todėl susėdome visi į valtį ir išplaukėme palei įlankas ieškoti laukinių gyvūnų. Nebuvome labai sėkmingi, bet pamatėte tukanus – paukščius ilgu geltonu snapu. Taip pat keletą beždžionių medžių viršūnėse. Vakarėjant ant kalnų ėmė sėsti rūkas. Palydėjome saulę ir gryžome vakarienės. Mums patiekė tradicinių tailandietiškų patiekalų ir šviežiai keptą vietinę žuvį, kuri buvo labai skani. Kiek pasėdėję išsiskirstėme į namelius poilsiui.
Verta žinoti, kad nameliuose elektra tiekiama tik nuo 6 vakaro iki 6 ryto. Telefonus visą parą galima pasikrauti registratūroje-kavinėje. Čia stovi ir šalto vandens talpos, todėl galima pasipildyti savo buteliukus geriamu vandeniu. Registratūroje prekiaujama keletą rūšių užkandžių, gėrimų ir alaus. Tačiau pasirinkimas labai nedidelis, geriau pasirūpinti iš anksto krante.
Mes dviese iš keturių kompanijos visą naktį niekaip negalėjome užmigti. Kelioms valandoms nulūžome tik paryčiais. Manome, kad taip mus paveikti galėjo nuolatinis supimas, kurio lyg ir nesijaučia. Bet vėliau jau ant kranto dar ne vieną dieną ramiai sėdint pradėdavo supti. Smegenys vis prisimindavo šią patirtį, nors jūros ligos neturiu.
Nameliuose nėra kondicionierių, todėl miegojome atviromis durimis, bet nebuvo per karšta. Tačiau puikiai girdėjome krante žviegiančias kiaules, cikadų dainas, dažnai griaudėjo ir žaibavo. Kaimynams einant liepteliu atrodo, kad lekia drambliai. Taip pat vos nepalaidojome vieno telefono. Norėjome pasidėti šalia lovos, bet laimei kilo įtarimas, kad nepasiekė ranka žemės. Pasirodo, toje vietoje trūko lentos, todėl buvo skylė tiesiai į ežerą.
Žygis džiunglėse ir kalnų upės urvas
Ryte kėlėmes labai anksti, nes 6:30 išplaukėme į rytinį safarį. Stebėjome, kaip beždžionių šeimyna su mažiuku beždžioniuku riešutavo ant kranto. Turėjau jiems nupirkusi bananiukų, tačiau keletą numetus netoliese beždžionės nereagavo. Gidas paaiškino, kad tai laukiniai, neprijaukinti žvėreliai, kurie maisto ieško patys. Tik netoli turistinių taškų gyvenančios beždžionės puola prie mėtomų bananų ir juos valgo.
Grįžę pavalgėme pusryčius, išsikraustėme iš namelių, tinkamai apsirengėme ir išplaukėme į žygį per džiungles iki urvo. Kadangi tai lietaus sezonas, džiunglėse daug sausumos dėlių. Tai maži padarėliai, kurie einant taku staiga užsliuogia iki nuogos vietos ir įsisiurbia. Gerai, kad jos bijo vandens. Įbridus į upę, atsikabina pačios. Todėl į šį žygį būtina pasirūpinti tinkama apranga – dar būdami Khao sok miestelyje nusipirkome vandens batus (150 THB) ir kojines iki kelių nuo dėlių (50 THB). Ne pro šalį turėti ilgas kelnias ir ilgarankovius marškinėlius bei kepurę. Tuomet jokios dėlės nebaisios. Nes visiems vyrams su šortais dėlės įsikibo virš kelių, specialiomis kojinėmis labai greitai užlipo. Tad eidami taku stebėdavome vienas kitą. Prieš kelionę prisikaičiusi labai nerimavau dėl dėlių, tačiau jos ne tokios baisios kaip gali pasirodyti.
Buvome įspėti, kad ežere ir džiunglėse galima sutikti gyvačių, bet paprastai jos bijo žmonių ir nesiartina pačios. Čia gyvena ir karališkos kobros, kurių įkandimas gali būti mirtinas. Bet nepaisant gąsdinančių gyvūnų, žygis buvo viena geriausių kelionės patirčių.
Iš ežero įplaukėme į siaurą įlanką, kiek leido galimybės priplaukę arčiau išlipome ir pėsčiomis ėjome iki kriokliuko, kur galėjome perbristi upę. Čia prasideda 2-3 km takas iki urvo, kuris buvo mūsų tikslas. Urvo lankymas iki gruodžio 15 d. oficialiai uždraustas dėl lietaus sezonu jame tekančios upės, tačiau gidas pažada įvertinti padėtį ir galbūt įvesti mus į urvo pradžią iki pirmųjų stalaktitų. Sausuoju sezonu urvas per valandą pereinamas lyg tunelis.
Mūsų žygis prasideda. Brendame per upes, klampojame molinu taku. Gidas juokiasi, kad ryte eiti kur kas geriau, nes po pietų takas lieka išmindžiotas ir dar slidesnis. Džiungles jau buvome matę Malaizijoje, tačiau šios kiek kitokios. Labai daug bambukų, lianų. Randame vieną ant tako ir trumpai pasisupame. Gidas iš didžiulių rudų lapų norintiems susuka kepures.
Galiausiai pasiekiame urvą, iš kurio šniokščia upės vanduo. Daiktus paliekame ant akmens, kitus saugiai susidedame į neperšlampančias kuprines, nes brisime giliai. Gauname galvos žibintus, kadangi urvas visiškai tamsus, lįsti reikia per siaurą angą. Gidas ir viena turistė lenda pirmi, bet urve pamato gyvatę, todėl visi trumpam sustojame. Gyvatė išsigandusi pabėga ir atlaisvina mums kelią. Širdelė jau neberami – gyvatės, tamsa, šaltas vanduo ir velniai žino, ko dar galima ten tikėtis. Bet visi grupės nariai narsiai lenda į vidų. Iš pradžių upė negili, vėliau pradeda gilėti. Einame siauru taku saugodami kojas, kad nepaslystume ir nesusižeistume. Nes apačioje akmenys briaunuoti, nelygūs ir stipri srovė. Vienoje vietoje brendame giliai, man vanduo iki kaklo, todėl plaukiu, bet pametu batą, laimei jis išplaukia į paviršių ir spėjame pagauti. Išbrendame į aikštelę, kurioje ir sustojame. Prožektoriais apšviečiame ir apžiūrime arkas, sudarytas iš stalaktitų. Pašviečima gilyn į urvą ir matom žibančias kažkieno akis. Neslėpsiu, adrenalino daug, labai įdomu ir tuo pačiu įtampa didžiulė. Gido siūlymu visi 10 sekunčių išjungiame žibintus ir liekame visiškoje urvo tamsoje. Keletą minučių pabuvę urve traukiame atgal. Vėl tenka bristi giliai upe iki išėjimo. Buvo labai gera išlįsti iš urvo besididžiuojant, kad įveikėme savo baimes.
Grįžtame džiunglėmis atgal iki laivo pavargę ir laimingi. Parplaukiame iki namelių, suvalgome pietus, dar kartelį išsimaudome ežere ir plaukiame į Cheow Lan ežero prieplauką. Čią mūsų laukia užsakytas transportas, kuris perveža į Puketą, Kata byčo kurortą. Pervežino kaina 4300 THB (128 eur) keturiems asmenims su lagaminais. Kelionė užtrunka virš keturių valandų, nes Pukete ištisas kamštis, mes papuolėme ant piko valandų.
Kata beach kurortas Pukete
Kata byče praleisime 8 dienas. Norime šių atostogų metu daugiau pailsėti, pasimaudyti jūroje. Apsistojame Chanalai Flora Resot, kuris tik 300 m nuo jūros, su dviem baseinais. Pirmąją dieną ilsimės, maudomis ir lankome Kata centrą. Nusprendėme, kad atostogų metu Pukete aplankysime Racha salą ir būtinai plauksime į Similan salas visi drauge, o vyrai papildomai plauks į žvejybą.
Pastebėjome, kad rusų turistai užplūdo Puketą – tiek Kata byčą, tiek Patongą. Prieš du metus jų beveik nesutikome, o dabar pilna reklamų rusų kalba, prekybininkai mus nuolat kalbina rusiškai.
Salų turas ir paviršinis nardymas Pukete
Šią dieną mūsų laukia kelionė į Racha ir Coral salas su paviršiniu nardymu. Turo kaina 1100 THB (33 eur).
Iš ryto vairuotojas paima mus iš viešbučio ir nuveža į netoliese esančią prieplauką. Esame suskirstyti į kelias grupes ir gauname geltonos spalvos apyrankes. Gidas trumpai apžvelgia dienos programą, už 100 THB išsinuomojame plaukmenis nardymui. Sėdame į katerius ir plaukiame iki ramios vietos netoli salos, kur skiriama 1 valanda paviršiniam nardymui. Vanduo šiltas ir skaidrus, todėl tai tikras malonumas suptis ant bangų ir stebėti egzotiškas žuvis. Po vandeniu matome koralinius rifus ir spalvotas žuvytes.
Atvykstame į pirmąją salą, kur gidas mus vedasi pietauti į kavinę, esančią giliau saloje. Pakeliui sutinkame daug vaikštinėjančių varanų. Pietūs patiekiami skanūs. Pasistiprinę turime apie 1 val. praleisti paplūdimyje.
Vėliau plaukiame į antrąją Coral salą. Dar valandėlę pasimaudome ir gėrimės balto smėlio bei žydro vandens vaizdais. Plaukiant atgal labai trumpam buvo pastebėtas banginis. Jei palyginti šias netoli Puketo esančias salas su Krabi, tai Krabyje rojaus salos tikrai gražesnės. Tačiau Similan salos, į kurias plaukėme vėliau buvo nuostabiausios iki šiol matytos.
Vakarienės valgyti kasdien keliaujame į Eightfold kavinukę Kata byče, kur išties skaniai ir švariai gamina. Čia valgome ne tik tailandientiškus patiekalus, bet ir skanias picas bei spageti makaronus, kepsnius. Keletą kartų neskaniai pavalgę liekame ištikimi šiai vietai visą atostogų savaitę. Ir kasdien neatsispirdavau vaisių kokteiliams-glotnučiams. Patys skaniausi iš visų egzotinių vaisių mikso. Litrinio kokteilio kaina vos 2.70 eur, mažas kokteilis nuotraukoje 1,50 eur.
Similanų salos lyg Seišeliai
Šiandien ta diena, kai keliaujame į labiausiai lauktą šios kelionės turą – Similanų salas. Buvau girdėjusi, kad vaizdas čia nepaprastai gražus, salos itin panašios į Maldyvus ir Seišelius. Similanų salos nutolusios už valandos kelio greitaeigiu kateriu nuo žemyninės dalies. Todėl kelionę iš viešbučio pradedame 6:30, nes vairuotojas mus veža į Khao Lak esančią prieplauką. Turistus čia pasitinka su pusryčiais ir karšta kava. Mes vėl už 100 THB išsinuomojame plaukmenis. Verta žinoti, kad šeimai ar grupei už plaukmenis čia reikia palikti 1000 THB užstatą.
Kateriu išplaukiame link salų. Gidas papasakoja, kad Similan salos – tai 9 salų nacionalinis parkas, apsuptas lyg stiklas skaidraus vandens ir koralinių rifų. Todėl tai puikios vietos nardyti. Be to, galima sutikti jūrinius vėžlius, kurie šiose salose gausiai gyvena. Trys iš salų yra uždraustos žmonių lankymui ir paliktos vėžliams natūraliai veistis, kurių populiacija dėl itin aktyvaus turizmo buvo ženkliai sumažėjusi. Kitose salose išperėtus vėžliukus parko darbuotojai taip pat paaugina ir vėliau paleidžia į jūrą, nes tik išsiritusius dažniausiai sumedžioje paukščiai ar jūros plėšrūnai. Vienoje iš salų galima apžiūrėti vėžliukų prieglaudą.
Similan salos yra labai gausiai lankomos turistų. Anksčiau sezono piko metu paviršiniam nardymui toje pačioje vietoje sustodavo apie 20-25 laivai, salas per dieną aplankydavo apie 8000 žmonių. Tokioje košėje nebelieka nei malonumo, nei saugumo. Todėl prieš kelis metus nacionalinis parkas pradėjo riboti turistų skaičių iki 2000 per dieną. Kiekvienas turas prasideda skirtinguose taškuose, kad nebūtų turistų grūsties. Todėl tai dar viena ypatingai gera priežastis, kodėl verta vykti spalio mėnesio pabaigoje – nes esi tikras, kad gausi vietą į Similan salas. Visgi ir mes turėjome užsiregistruoti kelionei iš anksto, pateikti savo paso duomenis, kad būtų atlikta rezervacija parko direkcijoje. Salos turistams atviros nuo spalio 15 d. iki gegužės 15 d. Piko metu, pasak gido, vietą gauti labai sunku. Ir kaina buvo ženkliai geresnė. Mes mokėjome 2400 THB (72 eur), kai sausuoju sezonu tokia kelionė kainuoja 3900 THB (117 eur).
Priplaukus prie Koh 9 salos sustojame paviršiniam nardymui. Vanduo toks skaidrus, kad galime plaukti giliai ir vistiek puikiausiai matome dugną ir koralinius rifus, kurie čia ganėtinai dideli. Bet kokio gražumo čia žuvys –didžiulės žydros metro ilgio su spalvotomis nugaromis, juodos su geltonais pelekais, keistų formų ar mažutės, kurios visuomet plaukioja šalia, ir kiti ezgotiški grožiai. Kartais įplaukiame į žuvyčių būrį ir plaukiame kartu. Didelėse pravirose kriauklėse ieškome perlų. Čia buvo gražiausias iki šiol matytas povandeninis pasaulis.
Atplaukiame į Koh. 8 – didžiausią Similan salą. Ši sala turi ypatingą vietą – didžiulių akmenų apžvalgos aikštelę. Takas kopiant siauras, tačiau gana greitai įveikiamas. Kartais netgi reikia lįsti per mažus tarpus tarp akmenų. Vos užlipus vaizdas atima žadą. Žydras vanduo, akmenys ir baltas smėlis iš aukštai atrodo neapsakomai.
Similan saloje pavalgome pietus ir keliaujame toliau. Sustojame dar vienam nardymui prie Koh 7 salos.
Išsilaipiname Koh 4 saloje ir keliaujame iki Jaunavedžių paplūdimio, kuris dar gražesnis nei Similan saloje. Ant medžių prikabinta sūpuoklių, vanduo toks mėlynas, o smėlis baltas, kad pavadinimas nestebina. Tačiau maudytis ne itin tinkamas, nes stipriai į krantą mušančios bangos atneša akmenis ir daug pakelto smėlio.
Gaila, bet nuostabi diena salose jau baigiasi. Grįžus į prieplauką laukia mums paruošta vakarienė, o desertui – ledai su vaisių gabaliukais. Pasistiprinę išvykstame į Puketą. Kelionė trunka apie 2 valandas dėl didelių kamščių. Viešbutį pasiekiame tik apie 19:30 val.
Žvejyba Tailande
Žvejybos diena. Vyrai išplaukia gaudyti jūrinių žuvų. Išlydėdama, tiesą sakant, nesitikiu, kad grįš su laimikiu, bet visgi klystu. Į turą išplaukia 8 vyrai ir viena moteris, kuri nežvejos. Kiekvienas keleivis laive išsitraukia po kortą ir pagal kortų reikšmes sudėliojama tvarka, kuria žvejai trauks užkibusias žuvis. Ant kabliuko iš žalios žuvies susiuvamas į tikrą žuvį panašus masalas, užmetama meškerė ir plaukiama link Racha salos. Per pirmą kibimą ištraukiamas tunas, sekanti užkibusi žuvis – dorada. Visi kiti žvejai ištraukia po tuną. Tai didžiulė sėkmė. Nes atsiliepimuose skaitėme, kad visgi turistai ten nieko nepagauna. Vėliau laivo įgula paaiškina, kad kibimas būna tik spalio ir lapkričio mėnesiais (dar vienas taškas spaliui). O sausojo sezono metu dieną pagauti žuvis yra labai sudėtinga.
Įgula paruošia žuvį pietus skirtingais būdais, o keleiviai tuo tarpu pasimaudo iš laivo. Papietavę įdarbina meškeres ir vėl, tačiau antruoju kartu nieko pagauti nebepavyksta. Mano kelionės draugai grįžta vakarop labai laimingi. Kiekvienas pagavęs žuvį ją galėjo pasiimti arba palikti. Mano vyrai paliko, tačiau kaimynas iš mūsų viešbučio, pagavęs doradą, ją nunešė į šalimais esančią kavinukę ir už nedidelį mokestį sutarė, kad paruoš vakarienei.
Aš šią dieną likau ilsėtis prie baseino, apsilankiau tailandietiškame masaže, nusipirkau lakštinę veido kaukę su sraigių sekretu ir iš karto ją išbandžiau. Kaukė su sraigių sekretu, hialurono rūgštimi, alantoinu ir augaliniais ekstraktais kainuoja tik apie 30 THB ir puikiai atgaivina nuo saulės išsausėjusią odą. Kadangi labai patiko, parvežiau draugėms lauktuvių. Taip pat vaikščiodama po miestą išrinkau artimiesiems iš kokoso pagamintus dubenėlius, išmargintus priešiniais arba kriauklėmis bei itin skaniai kvepiančius muilus su mangų ir kitų vaisių ekstraktais. Dar nupirkau keletą gana egzotiškai atrodančių arbatų – Blue butterfly pea ir Bael fruit.
Kata beach pramogos
Sekančias kelias dienas skiriame poilsiui Kata byče. Mums čia labai patiko paplūdimys ir tokios didelės bangos, kurios tiesiogine prasme išverčia iš kojų. Artėjant bangai dydžio gerokai virš galvos turėjau išmokti nerti po ja, nes peršokti nebepavyksta. O kuomet vanduo 30 laipsnių, tokioms smagioms maudynėms nėra ribų.
Vieną vakarą su tuk tuk nuvažiavome iki Kata byčio apžvalgos aikštelės, bet labai nevykusiai pasirinkome laiką, nes užėjo staigi liūtis. Nematėme ir gražaus įlankų vaizdo, ir likome kiaurai šlapiai vos per minutę.
Persirengę patraukėme į Patong paplūdimį. Čia yra didelis prekybos centras, kuriame norėjome nusipirkti dar šiek tiek vietinių gėrybių – šilkinių ir kašmyrinių šalikų, maikučių ir kitų smulkmenų, kurios primintų nuostabias atostogas. Vėliau ėjome pasilinsminti į Bangla gatvę, kur galybė prekeivių siūlo apsilankyti Ping pong šou. Šią pramogą jau matėme pirmos kelionės metu. Apie tai šiek tiek vėliau sekančiame įraše apie Tailandą.
Dino mini golfas Pukete
Po dienos maudynių paskutinį vakarą aplankome Dino mini golfo parką. Tikrai labai įspūdingai įrengtas mini golfas su dinozaurais, urvais ir šikšnosparniais juose, kriokliais ir upe. Į krioklį buvome ir kamuoliuką paskandinę, bet gauname lengvai naują ir žaidžiame toliau. Parke yra 18 duobučių su įdomiomis kliūtimis. Kiekviena aikštelė skirtingai apipavidalinta, todėl kaskart prieš mušant dar norisi ir nusifotografuoti. Įėjimo kaina 240 THB (7,20 eur).
Su Puketu atsisveikiname ir skrendame atgal į Bankoką, nes rytoj atostogos baigiasi ir turime skrydį į Vilnių per Kijevą. Šį kartą Bankoke išsirinkome viešbutį su baseinu ant stogo. Viešbutis ne dangoraižis, baseinas tik 9 aukšte, bet vistiek neblogai. Vakare išeiname pasivaikščioti į China town, bet ne visos parduotuvėlės dirba, šiandien ne savaitgalis. Didesnį įspūdį paliko pirmas kartas China town, kai buvome šeštadienį ir buvo pilna žmonių bei prekeivių.
Labai gera prisiminti kelionę, nes įspūdžiai patys geriausi. Viskas pavyko puikiai, neturėjome jokių nesklandumų, neskaitant išvykimo iš Vilniaus oro uosto, kai mums pridavus lagaminus buvo evakuotas visas oro uostas. Bet laimei mes spėjome į jungiamąjį skrydį ir turėjome nuostabias atostogas.
Viską suskaičiavus išlaidos tokios: viešbučiai 12 nakvynių su pusryčiais 584 eur, keturi skrydžiai 513 eur asmeniui, turai ir lankytini objektai 315 eur žmogui, pervežimai 245 eur iš/į oro uostus ir tarp miestų keturiems. Bendroje sumoje kelionė asmeniui kainavo 1181 eur. Maistui ir lauktuvėms išleidome dar apie 600 eur dviese.
Jeigu norite ir Jūs susiplanuoti panašią kelionę, įsigykite Tailando planuoklį. Jame išsamiai aprašome, kaip planuoti kelionę, kur įsigyti bilietus ir dienos turus, kad liktumėte maksimaliai patenkinti ir sutaupytumėte net iki 50% nei keliaujant su kelionių agentūromis. Turint tokį kelionės planuoklį nereikės ilgų vakarų leisti ieškant informacijos. Kelionę, apie kurią perskaitėte ką tik, bus paprasta įgyvendinti ir Jums.