Kijevas – lankytinos vietos

Vieną vasaros vakarą susitikom su draugais pavakaroti ir neplanuotai nusprendėme skristi į Ukrainą pamatyti Černobylio. Kaip tik visi buvome pasižiūrėję serialą apie atominės elektrinės sprogimą. Bet vėliau dėl galimo radiacijos poveikio sveikatai į ekskursiją Černobilyje nusprendėme nevykti, tačiau bilietus į Ukrainą jau turėjome. Tad skubiai perdėliojome kelionės planą.

Gražiausios Kijevo vietos

Pirmąją viešnagės dieną lankėme Kijevą. UIA avialinijos siūlo labai patogius rytinius skrydžius, kai lieka visa diena pasivaikščiojimui po miestą. Iš oro uosto iki Pasazhyrskyi traukinių stoties pasirinkome vykti autobusu, kuris kainavo 2,90 eur asmeniui. Nuo stoties iki apartamentų važiavome su Uber vairuotoju. Nuo oro uosto kviesti iš karto Uber nenorėjome, nes iš draugų buvome girdėję istorijų, kaip vairuotojai apmokestina turistus nerealiomis sumomis, pavyzdžiui 45 eur, už kelionę iki viešbučio. Bet taip dažniausiai atsitinka nemokantiems kalbėti rusiškai. Mūsų patirtis keliaujant su  Uber Kijeve buvo labai gera. Pervežimai mieste mums kainuodavo  vidutiniškai 1,50-3 eur, vairuotojai draugiški, automobiliai gana tvarkingi.

Nakvynei pasirinkome Real Home Apartments in Kiev vieną iš daugiau nei 30 nuomojamų apartamentų Lysenka gatvėje. Tai buvo dviejų miegamųjų ir svetainės apartamentai miesto centre puikiai tinkantys 4 asmenims. Ypač patogu tai, kad atskridę anksti ryte ir sekančią dieną išsikraustę palikome savo kuprines apartamentus nuomojančios įmonės būstinėje netoliese.

Pirmiausiai aplankėme Maidano aikštę su šokančiais fontanais, gėlynais ir skulptūromis.

Iš čia važiavome metro iki antros pagal gylį pasaulyje metro stočių Arsenalna. Jos gylis 105,5 m, kuomet giliausia pasaulio metro stotis 110 m iškasta Šiaurės Korėjoje. 5 minučių leidimasis ir kilimas Arsenalna stotyje palieka įspūdį, nes pradžioje nesimato eskalatoriaus pabaigos. Ir šis įspūdis dar stipresnis, kai mažiau žmonių. Tačiau gilios yra ir kitos Kijevo metro stotys, todėl keliaujant po miestą galima pasimėgauti ir daugiau ilgų nusileidimų. Kelionė metro kainuoja ~0,24 eur, parduodami tik vienkartiniai bilietai. Tačiau galima įsigyti korteles ir jas pasipildyti norimu kelionių skaičiumi. Išvykus iš miesto kortelę galima grąžinti bet kurioje metro bilietų pardavimo kasoje. 

Skulptūra „Motina Tėvynė“

Sekantis objektas plane buvo skulptūra „Motina Tėvynė“. Tai 62 m aukščio skulptūra, kurios pjedestale įkurtas Antrojo pasaulinio karo muziejus ir dvi miesto apžvalgos aikštelės – 36 m ir 91 m aukštyje. Pirmoji muziejaus dalis šiuo metu skirta Donbaso kariniam konfliktui atvaizduoti. Toliau įkurtos ekspozicijos iš antrojo pasaulinio karo. Prie muziejaus galima apžiūrėti tankus ir kitą karinę techniką. Lankytojo bilieto kaina 30 grivinų (1,10 eur). Iš muziejus laiptais pakylame į pirmąją apžvalgos akištelę, kuri nėra atvira, uždengta stiklais, tad ir vaizdas neįspūdingas. Į antrąją 91 m aukščio aikštelę galima pakilti tik kartu su instrukturiomi esant geroms oro sąlygoms. Kas valandą įleidžia po 2 lankytojus, lipimas ir leidimasis užtrunka apie 40 min, reikalaujama patogi avalynė, su basutėmis lipti draudžiama. Vykdoma išankstinė registracija bilietų kasoje. Dėl laiko trūkumo ir netinkamos avalynės mes aukštutinės aikštelės neaplankėme.

Muziejuje nustebino, kad personalas nebendravo rusų kalba, į klausimus atsakydavo angliškai. Supratome, kad jiems itin skaudu dėl Donbaso karo ir tai parodo nekalbėdami su turistais rusų kalba. Visur kitur Ukrainoje susikalbėti rusiškai pavykdavo lengvai. Net ukrainietiškus meniu lengvai supratome, nes kalbos gana panašios.

Prie statulos Motina Tėvynė užsukome papietauti į restoraną „Carskoje selo“. Čia pirmą kartą ragavome tikrų Kijevo kotletų (7,80 eur), gėrėme Ukrainoje populiarius naminius limonadus (3 eur). Restoranas pavaišino komplimentu – tradicinėmis užtepėlėmis su duona. Pietūs dviems asmenims kainavo apie 20 eur. Išvykus iš sostinės toliau link Karpatų kalnų pietūs kainuodavo pigiau – apie 5 eur asmeniui. Ukrainoje išbandėme ir vietinių rekomenduojamus valgyklos tipo restoranus „Puzata hata“. Maistas nebuvo ypatingai skanus, bet pavalgydavome gana pigiai (~5 eur/asm). Čia daug įvairaus šilto maisto, salotų, gėrimų ir desertų, tad pavalgyti galima nesugaištant daug laiko.

Pučiorų lauros vienuolyno ansamblis

Pasisotinę patraukėmę į Pučiorų lauros vienuolyno ansamblį, įkurtą 1051 m. Pačiorų laura saugoma UNESCO ir yra vienas iš 7 Ukrainos stebuklų. Ansamblis skirstomas į žemutinį, priklausantį vienuoliams, ir viršutinį, priklausantį muziejui. Už 200 grivinų (7,20 eur) įsigijame pilną lankytojo bilietą į muziejaus teritoriją. Toks bilietas apima visų pastatų lankymą, lipimą į varpinės bokštą. Tačiau galima įsigyti ir bilietą už 30 grivinų (1 eur), kuris leidžia pasivaikščioti tik po ansamblio teritoriją. Reikia nepamiršti, kad norint eiti į cerkves, moterys turi prisidengti galvas skara, o einant į vienuolyno olas būtina prisidengti ir kojas. Čia pat vietoje už kelis eurus galima įsigyti skarelių plaukams pridengti, o kojas juosiame nemokama skara prie įėjimo į olų labirintus.   

Auksiniai cerkvių stogai, balintos pastatų sienos, atsiverianti graži miesto panorama palieka labai gerą įspūdį. Pavaikštome po teritoriją, aplankome keletą muziejaus pastatų su senoviniais baldais, paveikslais. Už papildomas 50 grivinų asmeniui įsigijame ekskursiją su gide po labirintus olose, kuriose palaidoti vienuoliai nuo 11 a. Patirtis išties įdomi, nes galime susipažinti su stačiatikių tikėjimu. Koridoriai olose labai siauri ir tamsūs, todėl vaikštome kiekvienas su žvakele, prasilenkiant spaudžiamės nugaromis prie sienos. Olose išgirstame pasakojimus apie čia palaidotus šventuosius. Karstai uždengti tik stiklu, tad galime matyti pridengtus šventųjų palaikus.

Ansamblio teritorijoje įsikūręs mikrominiatūrų muziejus. Įėjimas kainuoja 2 eur. Ekspoziciją sudaro 10-15 mikrominiatūrų, įžiūrimų per padidinamąjį stiklą. Ten kyla klausimas: „Kaip tai įmanoma padaryti?“. Pavyzdžiui, ant mažos vinies galtuvės pagaminta šachmatų lenta su figūrėlėmis. Tikrai vertas dėmesio muziejus.

Užlipame į varpinės bokštą, iš kurio atsiveria puiki miesto panorama.

Plaukimas Dnepro upe

Vakare pradėjus tempti plaukėme Dnepro upe disco laivu. Apžiūrėjome vakarinę miesto panoramą tamsoje, pasiklausome ukrainiečių pop muzikos. Ekskursijos laivais išplaukia kasdiens iš 7, 8 ir 10 prieplaukų, bilietus galima įsigyti vietoje. Bilietų kaina 150-180 grivinų (~6 eur).

Šiuos objektus neskubant aplankėme per 7-8 valandas. Per dieną nužingsniavome apie 20 km, nors kai tik buvo didesni atstumai, važiudavome su uberiu. Kijeve Uber yra dvigubai pigesnis nei Bolt

Ukrainos stebuklas – Sofijos soboras

Antrąją dieną kelionę pradedame nuo antrojo Ukrainos stebuklo – Sofijos soboro. Tai XI a. vienas svarbiausių ir seniausių stačiatikių soborų pasaulyje. Jame išsaugotos senosios freskos ir mozaikos. Sobore įrengtas įspūdingas altorius, todėl aplankyti tikrai verta. Antrajame aukšte galima pamatyti iš daugybės velykinių margučių išdėliotą paveikslą.

Užlipame į varpinės bokštą dar vienai Kijevo panoramai.

Praeiname pro Šv. Mykolo katedrą

Draugystės arka Kijeve

Toliau keliaujame iki pėsčiųjų tilto, jungiančio Draugystės arką ir Šv. Vladimiro kalvą. Šis apžvalginis tiltas atidarytas tik 2019 m gegužės 25 d. Nuo tilto atsiveria nuostabi Kijevo ir Dniepro upės panorama. Tilto šonuose įrengtos stiklinio pagrindo aikštelės asmenukėms ir nebijantiems aukščio. Deja, atidarymo dieną dėl itin didelio srauto žmonių viena stiklo aikštelė įskilo, todėl visos buvo uždarytos remontui. Gale pėsčiųjų tilto yra nedidelis amfiteatras, Draugystės arka ir skulptūra. Į šį objektą patogu pasikelti su funikulieriumi, bet mūsų kelionės metu jis buvo uždarytas remontui.

Grįžtame tiltu atgal į gražiai sutvarkytą parką, kuriuo einame iki Andriejaus gatvės, vadinamos „Andrejevski Spusk”. Gatvėje galima įsigyti įvairių suvenyrų, apžiūrėti menininkų darbus. Gatvė jungia aukštutinę miesto dalį su žemutine.

Netoli nuo muzikinių fontanų užeiname į kavinukę Korchma Taras Bulba Kyiv suvalgyti ledų. Labai jauki vieta, nes tradiciniais gėlių vainikais pasipuošusios padavėjos pasiteirauja iš kokios šalies ir atneša meniu lietuvių kalba. Ši kavinukė meniu turi įvairiausiomis kalbomis. Antroji staigmena, kad išmaniai patiekus garuose paskendusius ledus padavėja papuošia mus ukrainietiškais gėlių vainikais, o vyrus – pintomis skrybelėmis bei pasisiūlo nufotografuoti.

Taip smagiai baigiasi mūsų kelionė po Kijevą. Naujutėlaičiu traukiniu pirmos klasės vagone iškeliaujame į Lvovą ieškoti naujų nuotykių Karpatų kalnuose.