Ukraina: Karpatų kalnai ir Bukovelis

Pakeliui į Bukovelį

Į Bukovelį atvykstame iš Lvovo nuomotu automobiliu. Keliai ganėtinai neblogi, kuro kaina apie 1 eur už litrą benzino, google navigacija veikia puikiai. Pakeliui sustojame pasivaikščioti po Jaremčia (Yaremche) miestelį, labai skaniai papietaujame Krasna Sadyba – Kolyba.

Sustojame prie netoliese esančio vandeningiausio Karpatų krioklio Probiy. Krioklio aukštis apie 4 m. Pasigrožėję vandens jėga ir šniokštimu apeiname šalia įsikūrusią prekybininkų alėją, įsigyjame tradiciniais raštais siuvinėtų palaidinių ir kitų suvenyrų. Krioklys taip sužavi, kad prie jo sugrįžtame ir kitą dieną. 

Bukovelyje apsistojame Hotel Bellavista & Spa. Liekame labai laimingi, nes kambariai erdvūs ir patogūs, pusryčiai skanūs, o dienos nuovargį vakarais nuplauname lauko ir vidaus baseinuose bei pirtyse. Ir visa ši prabanga mums kainavo tik 30 eur už parą.

Bukovelio vienintelis minusas, kad nėra peščiųjų takelių pasivaikščiojimui, todėl iki centro visuomet vykstame automobiliu. Parkavimo aikštelės mokamos, kaina 70 grivinų (2,50 eur) diena. Šalia centro prie kalnų ežero įkurta poilsio zona skirta deginimuisi ir maudynėms bei pramogų zona su įvairiomis ektremaliomis pramogomis – pasivažinėjimas dviračiais ant lyno, nusileidimai lynais, vandens slidės ir kt. Visgi oras nebuvo pakankamai karštas maudynėms, nes dienomis sušildavo iki 19-20 laipsnių.

Bukovelio panoramos ir vasaros keltuvai

Rytą pradedame skaniais pusryčiais. Pirmoji dienos pramoga – pasikėlimas panoraminiu keltuvu į apžvalgos aikštelę. Vasaros metu Bukovelyje veikia du keltuvai – #2 ir #14. Pakilimo kaina 120 grivinų (4,38 eur). Keltuvai kelia į ~1100 m aukštį. Pakilus atsiveria nuostabi kalnų ir Bukovelio panorama. Kavinukėje išgeriame kavos ir trumpai pasivaikščiojame apžvalginiais takeliais aplink viršukalnę. Čia įrengtos kelios apžvalgos aikštelės. Pėsčiųjų takais galima kopti į šalimais esančio kalno viršunę.

Kopimas į Hoverlos kalną

Toliau automobiliu vykstame iki Užkarpatėje esančio aukščiausio Ukrainos kalno Hoverlos. Pirmuoju bandymu mums iki kalno papėdės nuvykti nepavyksta, nes privažiuojame ne iš tos kalno pusės. Vos 30 km atstumą duobėtu žvyrkeliu per kaimus ir vienkiemius įveikti prireikia 1:30 val., kol atsimušame į užtvarą. Darbuotojai paaiškina, kad norėdami tęsti kelionę turime sumokėti už parko lankymą. Nuo čia dar galėsime kurį laiką pavažiuoti automobiliu ir vėliau kopimas iki viršukalnės ir nusileidimas yra 9 km ilgio. Kadangi į šią kelionę išsiruošėme per vėlai, jau buvo 14 val. dienos, nusprendžiame, kad atvyksime kitą dieną. Tuomet darbuotojas paaiškina, kad yra kita kopimo trasa į Hoverlą, esanti kitoje kalno pusėje prie Zaroslyak turistinės bazės. Ji statesnė, bet ir trumpesnė. Čia įkopti galima per 5-6 valandas. Tad mes iš karto lekiame prie šios trasos. Prie Hut under Hoverla esantis takas yra ilgas, bet ne toks status ir vaizdingas, žemiau nuotraukose. Tad prieš keliaujant dar galima pasvarstyti, kurį rinktis. Tačiau visas turistų srautas yra ties Zaroslyak turistine baze, tai ženkliai populiaresnis maršrutas.

Pusvalandį užtrunkame grįžti bloguoju keliu iki asfaltuoto kelio ir vėliau papuolame į dar blogesnį žvyrkelį, kuriuo kratomės apie valandą. Čia atvykimo greitis nuo Bukovelio panašus – 40 km įveikiame per 1:30 val. Negalime atsidžiaugti, kad nuomoje gavome Nissan Qasqai džipuką, kuris aukštesnis. Tad didelės duobės, iškilę akmenys kelyje mums nesukelia neįveikiamų kliūčių. Deja, ne visiems taip pasiseka. Matome daug tepalo dėmių, tad įtariame apie ne vieną pramuštą karterį. Artėjant prie kalno vis daugiau mašinų paliekama šalikelėje. Mes įveikiame visą atstumą ir automobilį paliekame kalno papėdėje 1100 m aukštyje prie suvenyrų pardavėjų. Ir pradedame savo kopimą į aukščiausią Ukrainos kalną. Tai buvo ir aukščiausias kalnas, į kurį įkopėme savarankiškai.

Kadangi startuojame 1100 m aukštyje, nuo pat tako pradžios ir toliau mišku kylame į kalną. Ant medžių yra sužymėta kopimo į viršukalnę ir nusileidimo trasos. Pasibaigus miškui prasideda krūmai ir atsiveria nuostabi kalnų panorama.

Jau esame 1600 m aukštyje. Matome viršukalnę ir tikslas atrodo jau visai nebetoli. Apie valandą lipame iki kalno viršaus ir suprantame, kad tai anaiptol ne Hoverlos viršukalnė 2061 m aukštyje. Mes kolkas pasiekėme tik Mažosios Hoverlos viršų, kuriame yra plynaukštė.

Mūsų tikslas yra dar vienas status lipimas. Iš paskutiniųjų įveikiame ir šią kalno dalį. Gamtos grožis ir vaizdas aplinkui atperka mūsų kančias. Viršūnėje godžiai suvalgome po obuolį, nes esame ištroškę ir išalkę. Beje, čia netgi galime įsigyti kavos ir Hoverlos medalių už įveiktą kalną. Vienas jaunuolis kasdien kopia į šį kalną, kad galėtų turistams pasiūlyti karšto gėrimo ir medalių prisiminimui.  

Kopimui į viršų trasa yra 500 m ilgesnė, bet kiek nužulnesnė, o grįžimui skirta trasa yra stati, uolėta. Bet į Hoverlos kalną gali įlipti kiekvienas. Labai daug sutikome lipančių su mažais vaikais, taip pat garbingo amžiaus turistų. Tik reikia tam turėti visą dieną, kad galėtumėte neskubėti ir mėgautis kopimu. Mes, deja, kopti pradėjome tik 15 val., tad turėjome nedaug laiko iki saulėlydžio. Trasą įveikėme per 4 valandas, kai paprastai vidurkis yra 6 valandos. Rekomenduojame kopimui pasiimti šiltesnį rūbą nuo vėjo, pakankamai vandens ir lengvų užkandžių.

Nusileidę nuo kalno įsigyjame keletą suvenyrų čia eėsančioje mugėje ir vykstame link Bukovelio. Pakeliui sustojame vakarienės užeigoje „Вепр”. Maistas buvo ypatingai skanus. Grilio patiekalus šefas gamina vietoje prie svečių židinyje. Už sočią vakarienę sumokame vos po 4 eur. O grįžę į viešbutį atsipalaiduojame pirtyje ir baseine

Kitą dieną ir vėl pradedame pasikėlimu į kalną kitu panoraminiu keltyvu, kad apžiūrėtume Bukovelį iš kitos pusės. Čia nuo kalno iki miestelio vos per 100 sekundžių galima nusileisti 1130 m ilgio lynu, vertikalus nuolydis 190 m. Tai vienas iš 10 ilgiausių Europoje skrydžių lynu ir ilgiausas Ukrainoje. Leistis galima lygiagrečiai trise. Pramogos kaina 350-450 (~15 eur) grivinų. Visgi mums tai pasirodo per daug ekstremalu. Kita viršukalnės atrakcija – linksmieji kalneliai tarp medžių. Kybant ore galima lėkti nuokalnės posūkiais 500 m ilgio trasa. Kaina 400 grivinų (14,60 eur).

Dovbušo uolos

Antrą dienos dalį keliaujame iki Dovbušo uolų. Pakeliui dar kartą sustojame pasigrožėti Probiy kriokliu. Kadangi nesame pasidomėje, kur tiksliai yra įėjimas į parką, Dovbušo uolų pagrindinės parkavimo aikštelės neradome. Privažiuojame ir vėl nepagrindiniu keliu, kur randame nuorodą „Google Dovbuš“, nes čia mus atveda navigacija. Ukrainoje dažniausiai nėra ženklų su nuorodomis į lankytinus objetus, o ir google ne būtinai bus teisingai pažymėtas privažiavimas.

Taigi pravažiavę nuosavų namų gatvelę beveik miške paliekame automobilį ir kopiame uolomis į kalną. Takelis išmindžiotas, todėl lengva orientuotis. Išėję į pagrindinį taką sutinkame turistų grupes ir keliaujame iki didžiausios uolos, vėliau praeiname taku iki Pruto upės panoramos ir grįžtame prie automobilio.

Keliaudami Karpatuose negalime atsistebėti laisvai besiganančiais naminiais gyvuliais. Po miestelius gatvėmis laisvai vaikšto karvės, po vieną ar kelios viena paskui kitą. Laisvai lanksto triušiai ir ganosi arkliai. Vakare visi gyvūliai sugrįžta į savo namus.

Stebina ir senų Žiguliukų bei Moskvičių gausa gatvėse.

Dar turime laisvą pusdienį, todėl nusprendžiame vykti iki aukščiausio Ukrainos slidinėjimo kurorto Dragobrat, esančio 1400 m aukštyje. Čia tikimės rasti veikiantį vasarą panoraminį liftą. Visgi kurorto pasiekti mums nepavyksta. Likus 8 km išsukame iš pagrindinio kelio į žvyrkelį. Navigacija rodo 45 min kelionės trukmę. Kelias labai blogas, todėl apsisukame ir važiuojame atgal. Nenusimename, nes kelionės metu pasidairėme į vietinių gyvenimą, kaimelius.

Bukovelis-Lvovas

Iš ryto neatsispiriame dar kartą pakilti į kalną keltuvu. Gamta šią dieną dar gražesnė, nes ant kalnų pakibę debesys. Ir vietinis ukrainietis tautiniais drabužiais už 50 grivinų siūlo pagroti ragu.

Tačiau mūsų kelionė jau artėja į pabaigą. Keliaujame į Lvovą, iš kur skrisime namo. Šalia kelio daug saulėgrąžų laukų, tad neatsispiriame sustoti keliems foto kadrams.

Lvovo senamiestis

Pasiekę kelionės tikslą dar turime visą vakarą apžiūrėti Lvovą ir labai jaukų senamiestį. Įsikuriame nuostabiuose apartamentuose Park Apartment Lviv pačiame miesto centre. Pirmiausiai aplankome miesto rotušės bokštą, iš kurio atsiveria miesto panorama. Lvovas nustebina ant stogų įkurtomis kavinukėmis. Vienoje jų ant stogo puikuojasi senas Zaporozietis su sraigtais ir irklais. Kadangi kelionės pradžioje pamačius pirmąjį žiguliuką išsikeliu tikslą rasti Zoporozietį, geriausiai būtų raudoną, ir prie jo nusifotografuoti, keliaujame ieškoti šio stogo. Kavinėje labai daug žmonių norinčių pamatyti šį antikvarą, o ir lipant laiptais įkurta įvairių keistų ekspozicinių kambarių.

Vėliau nukeliaujame iki nuostabaus Lvovo operos teatro. Gaila, bet iš vidaus apžiūrėti negalime, nes prasideda spektaklis. Tačiau laisvu metu paprastai turistai gali apsižvalgyti teatro viduje. Turintiems daugiau laiko verta įsigyti ir bilietus į spektaklį, kurių kaina visai nedidelė. Operos pastato dešinėje yra kavinė, pro kurią teka požeminė upė Poltva. Deja, kaip mes lankėmės kavinės kanale vandens nebuvo, pasitiko tik nemalonus kvapas. 

Vakare aplankome Korniakto rūmuose įsikūrusį muziejų ir Itališką kiemelį. Įėjimas kainuoja 5 grivinas. Korniakto rūmus projektavo italų architektas. Vidinis kiemelis tarp arkomis puoštų pastato sienų labai jaukus. Čia prisėdame išgerti po taurę vyno ir pasiklausyti gyvai atliekamos muzikos. Sekantį rytą išskrendame namo.

7 dienų kelionė Kijevas-Bukovelis-Lvovas vienam asmeniui kainavo tik 259 eur keliaujant keturiese. Į šią kainą įskaičiuotos nakvynės, viešasis transportas, automobilio nuoma 3 paroms, kuras ir lankytini objektai. Lėktuvo bilietus derinome prie tikslios atostogų datos, todėl pirkome brangesnius. Bet į Kijevą ir Lvovą bilietus galima pagauti ir už 40 eur. Dar papildomai maistui, gėrimams ir lauktuvėms išleidome apie 130 eur asmeniui.