Kelionės po Lietuvą – dienos išvyka Pãnemune

Dešiniuoju Nemuno krantu vingiuoja vienas seniausių šalies kelių, kadaise naudotas prekybai tarp Lietuvos ir Prūsijos. Vaizdingas maršrutas veda Baltijos jūros link. Pakeliui ne tik nuostabus Nemuno pakrančių ir senųjų medžių alėjų peizažas, bet ir istoriniai objektai – pilys, dvarai ir piliakalniai. Maršrute Kaunas – Kuršių marios yra labai daug lankytinų objektų, tačiau mes pasirinkome dar nematytus ar labai seniai lankytus.

Kelionę pradedant Kaune, pirmiausiai galima aplankyti Raudondvario dvaro, Raudonės ir Panemunės pilis. Šalia jų įkurti parkeliai, kur saulėtą dieną smagu pasivaikščioti ir pajusti romantišką dvarų dvasią. Turint laiko ir jėgų, galima stabtelėti ir užlipti į Seredžiaus piliakalnį pasigrožėti Nemuno panorama.

Mūsų kelionės tikslas buvo kiek toliau nuo Kauno, todėl minėtus objektus palikome kitai išvykai. Šiandien pirmasis suplanuotas dar niekada nelankytas objektas – Sudargo piliakalnių kompleksas.

Sudargo piliakalniai

Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, atsiveria penkių Sudargo piliakalnių kompleksas. Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Nuo penkių piliakalnių atsiveria ypatinga Nemuno pakrančių panorama. Vaizdingi pasivaikščiojimo takai vingiuoja skardžiais ir šlaitais. Įrengtos pavėsinės, kur galite papietauti ir pasigrožėti neįprastu kraštovaizdžiu, todėl nepamirškite užkandžių pintinės. Prie kiekvieno piliakalnio yra automobilių stovėjimo aikštelės. Apeiti visą kompleksą užtrunka iki 4 valandų. Beje, Sudargo piliakalniai yra pasienio su Rusija zonoje, todėl geriau turėkite asmens dokumentą.

Viešvilės miestelis

Mūsų maršrutas ir toliau driekiasi link Nemuno deltos. Pakeliui pravažiuojame pro Viešvilės miestelį, kuriame mus pasitinka smagios avių porelės. Tokių skirtingų dekoracijų pagrindinėje gatvėje matėme tris. Viena porelė sėdėjo autobuso stotelėje, kita šalikelėje mojo pravažiuojantiems. Pasivažinėjus po miestelį tikriausiai galima būtų rasti ir daugiau tolių stilizuotų avelių.

Raganų eglė

Pakeliui sustojame aplankyti gamtos paminklo – Raganų eglės. Tai maždaug 170 metų amžiaus, 36 metrų aukščio, neįprastos formos eglė, vieno metro aukštyje išsišakojusi į 18 skirtingų kamienų. Pasak legendos, ant netoliese esančio vieno iš piliakalnių – Sidabrakalnio, rinkdavosi skalvių genties jaunuoliai. Kad naktį jų nepastebėtų priešai, šie rengdavosi sidabriniais rūbais. Netoliese esančioje pelkėtoje lomoje, kurioje auga aštuoniolikos kamienų eglė, buvusi raganų buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį sidabriniais šarvais ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle.

Iki eglės nutiestas medinis takas, apsuptas žalumos. Labai smagu pasivaikščioti taku, klausantis paukščių čiulbesio ir kvėpuojant miško aromatais. Šalia Raganų eglės auga ir daugiau išskirtinių formų medžių, turinčių du ar tris kamienus.

Pasiekiame pamarį ir pirmasis miestelis, kurį aplankome – Rusnė. Pravažiuojame potvyniams pastatytas estakadas. Pažadame čia sugrįžti esant potvyniui, nes vaizdas turėtų būti išties išskirtinis. Smalsuoliams įrengtos apžvalgos aikštelės. Šiuo metu galime stebėti beribius laukus ir daug iškastų kanalų vandeniui surinkti. Miestelyje atradę skanią užkandinę pavalgome pietus ir keliaujame į svarbiausią dienos objektą – Aukštumalos pelkę.

Aukštumalos pelkė

Tai visame pasaulyje žinoma aukštapelkė. Čia galime pamatyti retus gyvūnus ir augalus. Per pelkę nutiestas 1,2 km pažintinis takas su dviem apžvalgos bokštais. Nuo vieno iš jų atsiveria pelkės panorama. Pirmoji tako dalis veda per beržynėlį, vėliau miškas baigiasi ir atsiveria pelkės kraštovaizdis. Takas vingiuoja link ežerėlių.

Šis pažintinis takas labai nustebino savo grožiu. Paslaptingos paukščių giesmės, ratus virš pelkės sukantys ir čia perintys jūriniai ereliai, tyvuliuojantys ežerėliai – tai neabejotinai vienas gražiausių Lietuvoje pažintinių takų.

Mingės kaimas pamaryje

Pakeliui aplankėme Minijos kaimelį, dar vadinamą Minge. Čia upėje daug laivelių, kuriais galima sezono metu paplaukioti ar pažvejoti pakrantėje. Tačiau daug lankytinų objektų Mingė neturi.

Ventės ragas – paukščių žiedavimo vieta

Artėjant link Ventės rago įvažiavome į nesibaigiantį spiečių mašalų, labai panašių į uodus. Dar niekada nematėme tokio vaizdo – mašalai lyg lietus trenkiasi į automobilio stiklą. Net išlipti iš automobilio buvo baisu. Ištisi mašalų spiečiai skleidė vibruojantį garsą. Iš karto vietinių paklausėme, koks tai reiškinys. Pasirodo, tai trūkliai. Kiekvieną gegužę jie užpuola Kuršių marių pakrantes. Žmonėms nekanda, tačiau labai įkyriai lenda į nosį, akis ir ausis. Maloniai pasivaikščioti nebepavyko, tačiau pamatėme naują gamtos reiškinį, vietinių vadinamą trūklių šokiu. Šie mašalai apgulę viską – žmones, pastatus, automobilius. Paviršiai net pajuodavę nuo trūklių gausos.

Dreverna – ramiam poilsiui ir kaitavimui

Trumpam pastovėję ant molo išvykome iki Drevernos. Nors sparčiai artinosi lietus, tikėjomės suspėti bent trumpam. Atvykus mus ir vėl pasitiko spiečiai trūklių. Buvo gaila poilsiautojų, apsistojusių ant marių kranto Drevernoje, nes mašalai akivaizdžiai gadino jiems vakarą. Pradėjo lyti, todėl apėjome pamarį ir išvykome atgal į Kauną.

Mūsų kelionė truko 12 valandų. Patį didžiausią įspūdį padarė Aukštumalos pelkė. Tikrai dar sugrįšime į Rusnę potvynio metu. Manau dar ne kartą aplankysime ir Sudargo piliakalnius, kur galima smagiai praleisti popietę.

Ačiū keliavusiems kartu 🙂