Lietuva

Kuršių nerija – ką verta aplankyti

Legenda byloja, kad gilioje senovėje Karvaičio dukra Neringa užaugo didelė didelė, tikra milžinė. Ji buvo geros širdies ir daug padėdavo žmonėms – per audras brisdavo į jūrą ir parplukdydavo į krantą pasiklydusius laivus. Bet kartą Bangpūtys užsirūstino, sukėlė audras, kurios nesiliovė. Žmonių ginti stojo Neringa. Ji sėmė į prijuostę smėlį, nešė į jūrą ir pylė į vandenį. Tol nešė, kol neriją supylė. Ta nerija nuo jūros atitvėrė marias. Žmonės iš dėkingumo tą smėlio juostą ir pavadino Neringa.

Lietuviams daug pasakoti apie Kuršių neriją nereikia. Tikriausiai kiekvienas esame čia buvę, tik kartais pamirštame, kokį nuostabų gamtos grožį turime šiame pusiasalyje. Todėl šis pasakojimas bus fotoreportažas – priminimas apie ypatingas lankytinas vietas.

Naujoji perkėla Klaipėdoje kelia automobilius į Smiltynę

Meškos galvos kopa ir apžvalgos aikštelė

Nuo 35 metrų aukščio kopos vienoje pusėje atsiveria Baltijos jūros peizažas, kitoje pusėje – Kuršių marios ir Klaipėdos miesto pakrantė.

Raganų kalnas

Unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią. Pasivaikščiojimo takai po miško amfiteatrą, linksmos medinės skulptūros ir paukščių giesmės.

Kuršių nerija

Juodkrantė

Pakrante driekiasi ilgas pasivaikščiojimo takas. Praeivius džiugina daug gulbių, laukiančių gardaus kąsnelio.

Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Sengirėje yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. Šiuo metu čia yra apie 2000 didžiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Įrengtoje stebėjimo aikštelėje galima pasiklausyti kelių tūkstančių paukščių klegesio ir pasivaikščioti po apmirusį mišką.

Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio kalno

Nuo šios įrengtos aikštelės galite pamatyti Avikalnio rago palvės kompleksą bei vieną gražiausių nerijos panoramų – Pilkąsias (Mirusias) kopas Naglių gamtos rezervate. Aplink augantiems sengirės medžiams jau daugiau nei 230 metų.

Mirusios kopos

Naglių gamtos rezervato take atsiveria smarkių vėjų supustytos Pilkosios, arba Mirusios, kopos. Aukščiausios – Vingio (51m) ir Agilos (53m) kopos. Ši kopų atkarpa – tai įmantriausių profilių vėjų išpustytos griovos ir žoline augmenija padengtos smėlio kalvos. Nuo 1675 iki 1854 m vėjas užnešė smėliu keturias Naglių kaimo vietoves. Jų gyventojai vėliau įkūrė Preilą ir Pervalką. Šiame rezervate įrengtas 1100 m ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Gamtinė rezervato aplinka ypač jautri žmonių lankymui, todėl važiuojant ar einant čia lankytojų prašoma keliauti tik įrengtais takais. Lankymas kainuoja 2 eur.

Iš pradžių kelias veda mediniu taku. Pasibaigus mediniam takui pėdas masažuoja švelnus smėliukas. Būtina eiti iki galo, nes vaizdas tako gale – pats nuostabiausias. Atsisukus atgal matosi Baltijos jūra.

Pakeliui link Nidos galima aplankyti Preilą ir Pervalką. Paplūdimiuose atsiveria lyg nesibaigiančios pakrantės vaizdas, ypač magiškai atrodantis kai nėra žmonių. Čia gali pajusti, kad turime 52 km balto smėlio juostos, skalaujamos Baltijos jūros.

Nidos kurortas skirtas ramiam poilsiui. Pakrantėje galima įsitaisyti ir stebėti marias, vaikams žaisti žaidimų aikštelėse, pakrantės kavinukėje gerti kavą ar išplaukti laivu palei kopas.

Parnidžio kopa

Dar vienas Kuršių nerijos stebuklas – Parnidžio kopa. Ant 52 m aukščio kopos įrengta stebėjimo aikštelė ir smėlio laikrodis. Nuo kopos matomi Rusijos Federacijos smėlynai, Nidos panorama ir Baltijos jūra. Siekiant kuo ilgiau išsaugoti baltojo smėlio Parnidžio kopą, unikalią ir jautrią Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalelę, griežtai draudžiame leistis ir kopti stačiais kopų šlaitais. Kopos apžvalgos aikštelę galima pasiekti pėsčiomis įkopiant iš Nidos papėdės arba automobiliu.