Maroko gamtos turtai ir lauktuvės

Marokas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nederlingas, kalnuotas ir skurdžios gamtos kraštas. Iš tikrųjų, Marokas tikrai nenuobodus, bet pilnas kontrastų: čia ir Atlanto vandenynas, ir dykuma, ir vaizdingi Atlaso kalnai. Marokas – tarsi gražuolė, slepianti veidą po šydu, kurį praskleidus pamatai tikrąjį jos grožį.

Maroke turistus itin traukia senosios odos raugyklos, kur dažomi odos dirbiniai tiesiog po atviru dangumu. Rauginimo receptai, naudojami iki šiol, perduodami iš kartos į kartą ir mena jau daugiau kaip 1000 metų. Ir rauginamos čia tik tų gyvūnų odos, kuriuos maistui leidžia naudoti Koranas. Odai suminkštinti ji mirkoma balandžių išmatose ir druskoje, receptūroje neretai atsiranda ir galvijų šlapimas. Šeriai nuo kailio nuvalomi naudojant chlorą ir kalkes. Todėl kvapai tokiose raugyklose nėra labai malonūs, tačiau odos dažymas pritraukia nemažai smalsuolių, norinčių savo akimis pamatyti, kaip marokiečiai rankomis ir kojomis išmuša odą, ją mirko skirtingose talpose su tirpalais ir vėliau džiovina saulėje.

Didysis Maroko kanjonas tarp aukštų Atlaso kalnų žavi savo panoraminiais vaizdais. 40 km ilgio Todra upės tarpeklis laikomas vienu gražiausių pasaulyje.

Kasablanka – ekonominė Maroko sostinė ir svarbiausias šalies uostas. Pavadinimą Casa Branca, reiškiantį „Baltas namas” miestas gavo dėl pastato iš balto akmens, kuris matomas toli iš vandenyno ir tapęs puikiu orientieru laivams. Kasablanka labiau panašus į europietiškus miestus. Čia moterys yra laisvesnės, neslepia veidų, vaikšto su akiniais nuo saulės ir trumpais sijonais. Gatvėse liejasi ne tik arabų, bet ir prancūzų kalba, todėl jautiesi tik iš dalies būdamas Afrikoje.

Atlaso kalnuose įsikūręs Quarzazate miestelis yra lyg Maroko Holivudas. Čia įkurtos kelios kino studijos ir nufilmuoti tokie filmai kaip Mumija (1999) ir Gladiatorius (2000). Miestelį supa nuostabi gamta ir kasbos – senoviniai Maroko pastatai, apjuosti ginybine siena.

Keliaujant po Maroką, stebėjome, kaip išmoningai ir skoningai berberų (berberai – senieji Maroko gyventojai) moterys puoselėja savo kūną ir iš kartos į kartą perduoda natūralaus grožio išsaugojimo paslaptis. Mėgiamiausia vietinių gyventojų susitikimų vieta – „hamam“ pirtys, kur ne tik prausiamasi, bet ir atliekami grožio ritualai. Moterys šveičia odą, kūną lepina gasulio molio kaukėmis, veidą atgaivina rožių vandeniu ir įsitrina amžino grožio eliksyru – natūraliu argano aliejumi. Kai ko iš jų išmokome ir mes.

Marokas – vienintelė pasaulio šalis, kurioje auga argano medžiai, rudeniop subrandinantys riešutus, iš kurių moterys kooperatyvuose rankomis spaudžia tyrą argano aliejų. Aliejaus spaudimas – ilgas ir sunkus darbas. Viena moteris per 4-5 dienas rankomis išspaudžia tik vieną litrą argano aliejaus. Todėl jis yra taip vertinamas ne tik marokiečių, bet ir viso pasaulio moterų.

Maroko Sousse regionas garsėja argano aliejumi. Čia gausu moterų kooperatyvų, kuriuose moterys pluša nuo ankstyvo ryto iki vėlumos rinkdamos, skaldydamos riešutus ir spausdamos iš jo aliejų. Regione gausu ožkų ir ne tik dėl to, kad yra vertinamas jų pienas ir kailis, bet ožkos taip pat padeda apdoroti argano riešutus. Regione neretai pamatysi ožkas medžiuose, raškančias argano riešutus. Po kurio laiko argano riešuto išorinis minkštimas suyra ir ožkos atryja jų branduolius.

Kooperatyvuose moterys išdžiovintus argano riešutus skaldo rankomis, kol išlukšteną branduolį. Aliejus spaudžiamas archainiu būdu – sukant akmenis, panašius į girnas, kurios sutrina riešutų branduolius iki minkštos košelės. Košelė užpilama verdančiu vandeniu ir atsiskiria argano aliejus. Riešutų likučiai atskiedžiami argano medumi ir patiekiami kaip delikatesas. Mmm, gardumėlis.

Marokas garsėja ir nuostabiomis damaskinėmis rožėmis (Rosa damascena). Rožės auginamos Atlaso kalnų papėdėje, vadinamame Rožių slėnyje. Šią vietą žino kiekvienas marokietis, o į rožių šventę atvažiuoja gausybė keliautojų iš viso pasaulio, norinčių savo akimis išvysti rožių skynimo ir distiliavimo ritualą. Mat rožės skinamos tik vieną kartą metuose – gegužį ir slėnyje sakoma sužydi net apie 3 tonas žiedlapių. Dėl saulės gausos marokietiškos rožės pasižymi stipriu aromatu, o jų eterinis aliejus itin vertinamas. Maroke užaugintų rožių absoliutus naudoja ir parfumeriai prancūziškuose kvepaluose.

Aplink rožių slėnį gyvenantys žmonės augina ir patys distiliuoja augalus. Čia veikia gausybė distiliacijos gamyklėlių, kurių šeimininkai mielai supažindina su augalų distiliavimo subtilybėmis. O gatvėse prekiaujama kvapniuoju rožių vandeniu.

Marokui gamta dovanojo ir gasulo molį, kuris kasamas derlinguose Atlaso kalnuose. Gasulo molis – viena svarbiausių odos priežiūros priemonių. Gasulo molis maišomas su rožių vandeniu, praturtinamas eteriniais aliejais ir naudojamas kaip veido ir viso kūno kaukė. Gasulo moliu prausiamasi, šveičiama oda.

Marokas – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur kasamas natūraliai gamtoje susiformavęs alūno akmuo. Tyras ir skaidrus kaip kristalas (ne balzganas) alūno akmuo neturi kenksmingų medžiagų, todėl itin plačiai naudojamas natūraliai higienai. Pabrėžtina, kad alūno akmuo – nėra antiperspirantas (nestabdo prakaitavimo), bet apsaugo nuo nemalonaus kūno kvapo.

Afrikos pasididžiavimas – juodasis Afrikos muilas. Kiekvienas Afrikos regionas juodąjį muilą gamina iš vietoje augančių augalų. Pavyzdžiui, piečiau esančioje Afrikos valstybėje Ganoje labiausiai paplitęs sviestmedis, todėl muilas gaminamas iš sviestmedžio aliejaus, o Maroke populiariausias Afrikos muilas iš alyvuogių arba unikalus – iš argano aliejaus, kurio nesutiktumėte jokiame kitame pasaulio kampelyje. Toks muilas tradiciškai naudojamas prausimui, giluminiam odos valymui hamamo pirtyse. Berberai atskleidė, kad tik tamsus juodasis muilas yra kokybiškiausias ir tinkamas naudoti odos priežiūrai. Turistams neretai brukamas gintarinės spalvos muilas, kurį marokiečiai naudoja tik grindų plovimui bei skalbimui.

Jei planuojate keliauti į Maroką, esant progai įsigykite šių natūralių grožio priemonių, kurios unikalios ir padovanotos Maroko gamtos. Tyras argano aliejus, gasulo molis, alūno kristalas, juodasis Afrikos muilas ir rožių vanduo gali būti puikios lauktuvės.

Ekspedicijos po Maroką įspūdžiais dalinosi Biokosmetikos akademijos įkūrėjos Dalia ir Jolanta, į Lietuvą parvežusios dalelę Maroko. Jei savo kelionės metu neįsigijote ar norite išbandyti straipsnyje aprašytas berberų moterų paruoštas kosmetikos priemones, jų galite įsigyti www.biocos.lt