Slovėnijos Alpės

Slovėnija – kontrastingų kraštovaizdžių, itališkos architektūros ir austriškos tvarkos šalis. Laikoma viena iš dešimties Balkanų šalių, žavinti aukštomis Alpių viršūnėmis, įspūdingais požeminiais urvais ir labai mėgstama aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

Šioje tris kartus už Lietuvą mažesnėje valstybėje susitinka 2 didieji Europos kalnynai – Alpės ir Dinarai, o tarp jų įsiterpusi Karsto plynaukštė. Aukščiausia Slovėnijos viršūnė – Triglav (2864 m). Daugiau nei pusę šalies teritorijos dengia miškai ir tai yra trečia miškingiausia Europos valstybė. Tačiau vietos lieka ir vynuogynams, todėl verta paskanauti slovėniško vyno.

Slovėnijoje gyvena 2,05 mln. gyventojų. Nuo 2007 m. piniginis vienetas yra euras. Slovėnų kalba priklauso slavų kalbų grupei, todėl mokant rusiškai iš dalies galima suprasti.

Slovėniją aplankėme 2021 m. rugsėjį, pakeliui vykdami į Kroatiją. Šalies kraštovaizdis labai sužavėjo. O ir bendra atmosfera maloni – žmonės draugiški, aplinka tvarkinga, kainos ne kurortinės, o pamatyti galima labai daug.

Graži kalnų panorama pasitiko jau Austrijos-Slovėnijos pasienyje. Kadangi buvo apsiniaukę, debesys slinko viršukalnėmis. Muitinę įveikėme greitai, be didesnių patikrų.

Bled ežeras

Pirmiausia aplankėme Slovėnijos perlą – Bled kurortą prie Julijos Alpių. Kalnų apsuptyje ant to pačio pavadinimo Bled ežero kranto esančiame kurorte apsistojame 1 nakčiai. Kalnų šaltinių maitinamas ežeras vasarą sušyla iki 20-24 C laipsnių. Jo viduryje yra vienintelė šalies sala, kurioje stovi maža Mergelės Marijos priespaudos bažnyčia. Bled saloje senovės slavai garbindavo meilės ir vaisingumo deivę Živą. Slovėnams tapus krikščionimis, jie buvo priversti deivę Živą pakeisti į Mergelę Mariją. Iki koplyčios galima nuplaukti tradiciniais mediniais laivais Pletna, kuriuos vietiniai gyventojai stato nuo 1590 m.

Aplink visą Bled ežerą nutiestas pėsčiųjų takas, todėl vaizdingas žygis garantuotas. Mums ne itin pasisekė, nes į kurortą atvykome vakarop, tad greitai sutemo ir nuėjus pusę kelio pradėjo stipriai lyti. Bet lietpalčiai išgelbėjo nuo permirkimo, o prisiminimui liko smagios lietingo pasivaikščiojimo akimirkos.

Virš ežero ant uolos krašto stūkso Bledo pilis, kurią galima aplankyti kaip muziejų. Nuo pilies atsiveria ežero ir kalnų panorama. O naktį ji apšviesta taip, lyg degtų raudona liepsna.

Bled panoramą galite pamatyti keliantis Straza Bled keltuvu. Mėgaukitės vaizdais lyg iš atviruko atviruose keltuvuose. O žemyn leiskitės vasaros rogučių trasa, kuri 520 m ilgio ir pasiekiamas iki 40 km/h greitis.

Blede sutikome daug aktyvaus laisvalaikio mėgėjų turistų. Visi dėvi patogius drabužius, avi žygių batus, nes atvyksta čia leistis į žygius kalnuose ir urvuose.

Triglavo nacionalinis parkas

Vieną dieną praleidome Triglavo nacionaliniame parke. Tai Julijos Alpių kalnynas, atveriantis kvapą gniaužiančias panoramas. Triglavas garsėja visame pasaulyje ir turi prestižinį EDEN titulą, reiškiantį, kad tai vienas iš geriausių turistinių maršrutų visoje Europoje. Aukščiausias Julijos Alpių taškas Triglav siekia 2864 metrus.

Vintgar tarpeklio žygis palei sraunią Radovna upę – vienas gražiausių Slovėnijoje. 1,6 km ilgio pažintinis takas ant uolų kabančiais mediniais takais. Tai nuostabus gamtos kampelis, turistus priimantis kasdien nuo 1893 m. Tako pradžioje ženklai įspėja, kad maršruto lankymas yra pačių rizika, tačiau takai prižiūrimi, o įėjimas mokamas.

Keliaudami stebime upės kaskadas ir besikeičiančią uolų sieną, tai susiaurėjančią, tai vėl atsiskiriančią. Tarpeklio pabaigoje šniokščia pirmieji nedideli kriokliai, virš kurių pastatytas didžiausias akmeninis arkinis tiltas Slovėnijoje, išlikęs nuo 1905 m.

Šum krioklys (Slap Šum) – tai Vintgaro tarpeklio gale iš 13 metrų aukščio krintantis krioklys. Tai aukščiausias upės krioklys Slovėnijoje, bet ne aukščiausias apskritai. Boka krioklys krenta iš uolos 144 m aukštyje. Šum krioklys turi gilų baseiną ir vandeningas visus metus, tačiau didžiausia srovė būna pavasarį ir rudenį.

Šum krioklį pasieksite išėję iš tarpeklio pro bilietų kasas – nusileiskite laiptais į aikštelę ir pasuksite į kairę pramintu takeliu. Pasigrožėti Šum kriokliu galima nuo specialiai įrengtos pakylos. O tuomet laukia maždaug 40 min makštelė grįžti iki automobilio, nes reikės lipti į kalną, pereiti miestelį, dar kartą kilti į kalną, kol grįšite iki atvykimo vietos. Tarpekliu pareiti atgal nepavyks, jeigu norite pamatyti Šum krioklį. Miestelyje sezono metu rengiami mokami pervežimai į tarpeklio pradžią.  

Vogel keltuvas – tai panoraminis pakilimas į apžvalgos aikštelę, esančią daugiau nei 1500 m virš jūros lygio. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į kalnų viršūnes ir Bohinj slėnyje tyvuliuojantį ežerą. Pakilimas trunka 4,2 min ir yra 70% statumo. Bijantiems aukščio tai būtų tikras išbandymas.

Automobilių stovėjimo aikštelė yra 956 m aukštyje virš jūros lygio, todėl per 4 minutes pakylame beveik kilometrą. Vos išlipus iš keltuvo yra gražiausia panoraminė aikštelė, todėl būtinai pasilikite čia keletui minučių, nes vėliau įeiti į ją galėsite tik prieš leidžiantis žemyn, tačiau keltuvas nelauks, kol pasidarysite fotosesiją. Mums vėlgi ne itin pasisekė, nes buvo labai apsiniaukę ir debesys slėpė visas viršūnes. Tačiau net ir tokiu atveju galima čia praleisti ir visą dieną, nes viršuje išraizgyta pėsčiųjų takais.

Žiemą čia gyvenimas verda, nes veikia slidinėjimo trasos. Vasaros metu veikia kavinėje, kurioje galima papietauti su panoraminiu vaizdu. Norintiems pasimėgauti kalnais, nusileisti galime pėsčiomis. O ekstremalių pojūčių mėgėjams siūlomas važiavimas lynais dviračius ar sklandymas.

Būdami Vogel panoramoje 1535 m aukštyje kitoje Bohinj slėnio pusėje išgirdome labai sraunų krioklį. Supratome, kad tai vienas gražiausių Slovėnijos krioklių Savica (Slap Savica). Iš viršaus žiūrint atrodė, kad jis žemai ir ilgai kopti nereikės. Visgi, iki krioklio kopėme į kalną, lipome laipteliais apie 25 minutes. Krioklys sudarytas iš dviejų krioklių – pirmasis yra 38 metrų aukštyje virš jūros lygio, o antrasis – šiek tiek žemiau. Todėl atrodo kaip A formos krioklys, krintantis iš 78 metrų aukščio. Galinga krioklio srovė ir garsus šniokštimas atrodo nuostabiai, o priėjus arčiau vos kelioms nuotraukoms lieki šlapias nuo keliamų vandens purslų.

Dažnai kalnais nekopinėjam, todėl po žygio iki Savica krioklio sustojam trumpam poilsiui prie pakeliui buvusio kalnų ežeriuko. Atgaiviname pėdas šaltame vandenyje, pasimėgaujame kalnų panorama ir keliaujame toliau, nes dienos programa labai aktyvi.

Soča upė yra viena iš gražiausių Slovėnijoje. Prasideda ji aukščiausio Triglav kalno šlaite ir tęsiasi 138 km. Upė teka giliu slėniu stačiais šlaitais su gražiais kraštovaizdžiais. Dėl ryškiai žalio vandens vadinama “Smaragdine gražuole“. Ypatingai Sočą mėgsta vandens sporto mėgėjai. Ja organizuojami plaukiojimai valtimis, plaustais ir baidarėmis. Soča upė teka 96 kilometrus per Slovėniją ir 42 kilometrą per Italiją. Upės vanduo krištolo skaidrumo, tačiau labai šaltas, vos 9 laipsnių. Sočos aukštupyje ir ištakose veisiasi marmuriniai upėtakiai, kurių galite paragauti vietinėse kavinukėse.

Sustojame trumpam atokvėpiui prie ežero Jasna (Jezero Jasna). Tai įspūdingiausias ežeras, kokį esame aplankę.
Aukštos Julijų Alpių viršukalnės ir du smaragdiniais susijungiantys ežeriukai atrodo lyg iš paveikslėlio. Aplink nutiestas pasivaikščiojimo takas, įkurtos kavinukės mėgautis vaizdu, lieptai maudynėms. Medinė skulptūra, įrėmina gamtos grožį. O legendomis apipintas bronzinis Zlatorog (auksinis ragas) ožys saugo apylinkes.
Šalimais teka Pišnica kalnų upė, kuri mums lankantis buvo išdžiūvusi, bet matyt labai srauni ir plati būna pavasarį tirpstant sniegui kalnuose. Šalimais yra dar vienas pasivaikščiojimo takas.
Tiesa, vaizdas iš tikrųjų buvo sukurtas, nes ežerai iškasti dirbtinai turizmo tikslais.

Nuo Jasnos ežero prasideda Triglavo nacionalinis parkas su kriokliais ir aukštomis kalnų perėjomis. Lėtai kalnų vingiais kylame link Vršič perėjos, bet pirmiau pravažiuojame Rusijos stačiatikių koplyčią (Russian Chapel), skirtą šventam Vladimirui. Koplyčią pastatė rusų karo belaisviai, dirbantys priverstinį darbą per Pirmąjį pasaulinį karą. Ji yra ir karo memorialas, ir simbolinė jungtis tarp Slovėnijos bei Rusijos.

Vršičo perėja 1611 m – aukščiausia ir gražiausia automobilinė perėja Slovėnijoje, nuo kurios žemyn link Boveco vingiuoja serpantinas su 48 staigiais posūkiais ir panoraminiu keliu. Kalnų viršūnės ir šlaitai atrodys užburiančiai. Perėja atidaryta nuo gegužės iki spalio mėnesio.

burst

Trenta piemenų ir medkirčių kaime įkurtas Triglavo nacionalinio parko informacijos centras (Dom Trenta). Jame įrengtos ekspozicijos, pasakojančios parko istoriją. Informacijos centre galite gauti žemėlapių, sužinoti apie žygių takus, įsigyti suvenyrų. Trentas dažniausiai pasirenkamas žygių kalnuose pradžiai.

Soča kaimelyje sustokite, jei norite plaukti Soča baidarėmis, išbandyti žvejybą kalnų upėje arba eiti į žygius pėsčiomis. Bovecas garsėja savo sūriais, sustokite jų paragauti. Čia taip pat turizmo centras, kuriame galima plaukti baidarėmis, plaustais, uplentėmis, leistis į dviračių žygius ir laipioti uolomis. Pramogų nestinga ir adrenalino mėgėjams – panoraminis nusileidimas lynais, šuoliai su parašiutais ir kt. Norėdami užsisakyti paslaugas kreipkitės į Boveco turizmo informacijos centrą, kur jums pasiūlys geriausių vietinių turizmo agentūrų paslaugas, arba užsisakykite iš anksto. Šioje svetainėje rasite daug pramogų pasiūlymų ir turų organizatorių kontaktus. Boveco centre veikia tautinės virtuvės restoranas Gostilna Sovdat.

Boka krioklys – aukščiausias Slovėnijos krioklys, kuris laisvai krenta iš 106 metrų. Tirpstant kalnų ledynams susiformuoja galinga vandens srovė. Krioklys turi tik vieną kaskadą, todėl krinta iš aukštai beveik stačiai.

Sustojome pasivaikščioti per Napoleono tiltą (Napoleon bridge). Du Sočos krantus jungė medinis tiltas, bet 1616 m. buvo sunaikintas. 1750 m. buvo pastatytas akmeninis tiltas ,per kurį žygiavo Napoleono kariai. I pasaulinio karo metu Austrijos kariai susprogdino tiltą, o vėliau Italai pastatė geležinį. II pasaulinio karo metu partizanai čia gynė Kobarido Respubliką, todėl šiems įvykiams atminti pastatyti memorialai.

Atsisveikiname su Triglav nacionaliniu parku ir leidžiamės link Kroatijos. Tačiau pakeliui dar vienas ypatingas objektas – lankomiausias pasaulio urvas Postojna.

Postojna urvas

Sunku patikėti, kad Postojna urvą jau aplankė 40 000 000 žmonių. Vien tai žinodamas jautiesi taip gerai, kad ir patys turime galimybę išvysti stebuklą po žeme.

Milijonus metų formuotas Postojna urvas išties įspūdingas. Požeminiu traukinuku keliaujame apžiūrėti stalaktitų ir stalagmitų, pasivaikščioti po urvo labirintus. Urvas čia milžiniškas, išraizgytas nutiestų takelių. Gidas anglų kalba pasakoja urvo istoriją. Sunkiai suvokiama, kad stalaktitas (kabantis viršuje) 1 cm paauga vos per 100 metų! Ir kuomet aplinkui begalės stalaktitų, kai kurie didžiuliai, imi svarstyti, kiek metų šis grožis slypi po žeme.

Keliaujant per urvą aplankome Spageti salę, kurioje apie 10 000 mažučių spygliukų, kabančių ant lubų. Ne veltui vadinamų spagečiais. Pereiname į Baltąją salę, kur visi stalaktitai ir stalagmitai baltos spalvos, vėliau į raudonąją salę, kurioje urvo puošmenos nusidažiusios rausva spalva dėl geležies priemaišų. Kai kurie stalaktitai atrodo lyg žuvies pelekas – jie auga dar lėčiau, vos po 1 mm per 300-400 metų. Todėl griežtai draudžiama liesti visus stalaktitus ir stalagmitus urvuose, nes dėl žmogaus odoje esančių riebalų jie nustoja augti!

Spagečių salė
Šie stalaktitai 1 milimetrą užauga per 300-400 metų

Ekskursijos urve vyksta kasdien ir užtrunka apie 1,5 val. Urve laikosi apie 10 laipsnių temperatūra. Apie 2 km keliausite traukiniu, o 1,5 km pėsčiomis grožėsitės požeminiu pasauliu. Bilieto kaina 26 eur.

Kartu su Postojna urvu galima aplankyti Vivariumą – požeminį zoologijos sodą, kuriame eksponuojama apie 150 po žeme gyvenančių gyvūnų. Postojnos urvynas yra biospeleologijos tyrimų lopšys – čia nustatyta didžiausia pasaulyje požeminės gyvūnijos rūšių įvairovė. Urvo ir vivariumo lankymas kainuoja 38 eur.

Už kelių kilometrų nuo Postojna urvo yra ir didžiausia pasaulyje kalno skardyje pastatyta viduramžių pilis. Predjamos pilis tarytum įstatyta didelio urvyno angoje ir susisiekia slaptomis galerijomis bei landomis. Prieš 800 metų pilis įsprausta į kalno skardžio vidurį, nepasiekiama nei iš viršaus, nei iš apačios. Mes dėl laiko stokos vivariumo ir pilies neaplankėme.

Toliau kelionę tęsiame po Kroatiją ir Austriją. Skaitykite Keliauk zuikiu nuotykius kituose straipsniuose.

Jeigu patiko mūsų atostogų patirtis Slovėnijoje ir norėtumėte panašios kelionės, galite įsigyti parengtą kelionės planą į Kroatiją, aplankant Slovėnijos Alpes arba susisiekite dėl asmeninio plano parengimo ar patarimų el. paštu info@keliaukzuikiu.lt

Bon voyage!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s